„Diskutuojame, tą ir toliau darysime, visų pirma, reikia turėti įrankius, pats vertinimas, kad regioniniu mastu įgyvendinta priemonė, ji tik tada būtų efektyvi, yra teisingas, tas yra akivaizdu, negali nedideliame ruože pastatyti plytų sienos, kai aplinkui gali apeidinėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Jeigu darome sanitarinį kordoną ir nepraleidžiame bent jau antžeminių transporto prekių, tai visos regiono valstybės turi bendradarbiauti. (...) Ateityje tas turėtų būti taip ir organizuota – regioninių būdu – bet įrankius pirmiausia reikia turėti, kurie leistų tas sankcijas įvesti“, – sakė jis.
BNS rašė, kad Seime vieniems metams pratęsus jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, taip pat svarstyta numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.
Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.
Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.
Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad vienintelis sprendimas, kuris užtikrintų, kad ribojimai būtų veiksmingi, yra platus sutarimas su regiono valstybėmis taikyti sankcijas.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad nepratęsus ES sankcijų, ribojimus reikėtų taikyti regioniniu lygiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
