Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainoje turi būti pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Todėl šalies diplomatijos vadovas pabrėžia, jog laikinos paliaubos šiuo metu būtų prastas sprendimas, nes leistų Rusijai atkurti savo pajėgumus ir ateityje vėl užpulti Ukrainą ar kitą Europos valstybę.
„Mūsų nuomone, paliaubos šiuo metu būtų kritinė klaida, nes šiuo metu tai suteiktų Putinui galimybę persigrupuoti, persiginkluoti, sustiprėti ir vėl užpulti Ukrainą ar kitą potencialų taikinį Europoje. Todėl tvirtai remiame teisingus ir ilgalaikius sprendimus. Tam turime stiprinti Ukrainą“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė K. Budrys.
Anot ministro, ilgalaikei taikai yra būtinos dvi esminės sąlygos.
„Pirma – išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ir patraukti Rusiją atsakomybėn už agresijos nusikaltimus“, – pridūrė jis.
Pirmadienį Briuselyje vyksta Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdis. Prieš jam prasidedant dalies Baltijos ir Šiaurės Europos šalių ministrai – taip pat ir K. Budrys – kartu kreipėsi į susirinkusius žurnalistus, akcentuodami vieningą regiono valstybių laikyseną Ukrainos atžvilgiu.
Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta lygiai prieš trejus metus – 2022 m. vasario 24 d.
Praėjus trejiems metams po to, kai Vakarai susitelkė aplink Ukrainą ir jos prezidentą Volodimyrą Zelenskį, JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus grasina sugriauti šią paramos koaliciją ir sukėlė abejonių dėl gyvybiškai svarbios karinės ir finansinės paramos. Rusijos kariai vis dar žengia į priekį rytuose, o Maskvą padrąsino D. Trumpo diplomatinės iniciatyvos bei jo skepsis dėl ilgalaikės paramos Kyjivui.
JAV prezidentas siekia, kad Ukraina ir Rusija greitai užbaigtų karą.
Sekmadienį V. Zelenskis pasiūlė atsistatydinti, jei tai reikštų, kad Ukrainai būtų suteikta galimybė įstoti į NATO.
Tuo metu Kremlius metinių išvakarėse pakartojo Rusijos poziciją, kad ji neatiduos teritorijų, kurias užėmė Ukrainos rytuose ir pietuose. Maskva taip pat yra sakiusi, kad nepritars Ukrainos priėmimui į NATO.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Karo atveju, jie bus mums peilis į nugarą.
Nesuprantu ką veikia taip išgirta "dauguma" -Nemuno aušra ?
Ką nemato kad 2rnelis karą provokuoja ?
Ar čia visi jau iš vieno ,tik rinkėjus kvailiais laiko ?
O leftizmu persisotinę europiečiai metasi į kitą kraštutinumą- į valdžią ateina radikaliosios jėgos, kurios yra palankios Putino režimui Maskolijoje.
Išvada- skęstančių lietuvių gelbėjimas yra pačių skęstančių lietuvių reikalas. NATO tapo neveiksni. Mes tą matome jau dabar- karinius kontingentus kaip paramą siunčia ne NATO, bet atskiros valstybės, remdamosios visai kitais susitarimais.
Sprendimas- skubi karinė sąjunga, su likusiomis Baltijos valstybėmis, Skandinavija, Suomija, Lenkiją, D.Britanija ir Čekija. Gal dar Vokietija- kas yra klausimas. Ir tai turi būti ne teorinė, bet tikrai kieta gynybinė sąjunga, ir skubi, ir veikianti.
