„Gerai, kad dabar Vyriausybė pateikė šį siūlymą, gal jis šiek tiek pavėluotas, kadangi nebuvo reakcijos šiek tiek anksčiau. Gal čia tie rinkimai...“, – Žinių radijui penktadienį kalbėjo socialdemokratė.
Tačiau ji įspėja, kad priimdami sprendimą dėl šio mokesčio valdantieji turėtų būti vieningi.
„Palinkėčiau valdantiesiems, kad neišsigąstų, nepabūgtų to komercinių bankų spaudimo, nes mokesčių niekas nenori mokėti ir atiduoti tų pelnų. Gaila, kad nėra to bendro sutarimo, kad geriau iš to gyvens visuomenė ir lėšas bus galima geriau panaudoti“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
„Linkėčiau, kad bankų viršpelnių įstatymas būtų priimtas. Tai yra reikalinga, nes tie pelnai išaugo labai daug“, – pridūrė socialdemokratų lyderė.
Naujajam mokesčiui nepritaria valdančiosios koalicijos Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – ji sako, kad jis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių gali būti įvertinta kaip nestabili.
Liberalų sąjūdžio frakcija Seime taip pat teigė nepritarianti mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, yra teigęs jos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Iš įnašo per trejus metus surinktos lėšos – apie 410 mln. eurų – bus skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti.
