Reguliariai pas tą pačią specialistę besilankanti vilnietė Simona (tikras vardas redakcijai žinomas) tv3.lt pasakoja už kirpykloje atliktą plaukų šviesinimo procedūrą ir pakirptus galiukus sumokėjusi 30 eurų daugiau nei įprasta.
„Ėjau galvodama, kad bus tikrai pakilusios kainos. Maniau, kad 10-15 eurų, bet pasirodo – 30. Iš esmės visad daro tą patį. <…> Aš sumokėjau 150 eurų, nors paprastai mokėdavau 120. Per paskutinius 1,5 metų, kiek ten einu, kaina pakilo nuo 90 iki 150 eurų“, – teigia skaitytoja.
Daugiau tenka mokėti ir už vyrišką kirpimą. Vilnietis Lukas sako net nustebęs, kai ilgametis jo kirpėjas paprašė sumokėti 25 eurus už kirpimą – 5 eurais daugiau nei visada.
„20 eurų už kirpimą kas mėnesį jau ir taip buvo daug. Tikrai kokybiškai nukerpa, bet kai dar pakelia 5 eurais… Sunku patikėti, kad 30-45 minučių darbas yra vertas tiek daug“, – sako jis.
Štai kita skaitytoja Ernesta teigia radusi alternatyvą, kaip sutaupyti: „Brangius sostinės kirpėjus iškeičiau į gimtojo miesto specialistus. Kas keletą mėnesių grįžtu į Kelmę tam, kad pasišviesinčiau plaukus.
Vilniuje sumokėjusi 180 eurų net už galvos susiėmiau, o Kelmėje dažymas kartais net 50 eurų nesiekia. Nesuprantu, kodėl taip kainos skiriasi. Juk ir mažuose miestuose naudoja kokybiškas priemones, o ir meistrai ne iš gatvės, o baigę mokslus“.
Atėję pas kirpėję neišsiplovę galvos nenustebkite, jei jūsų už atliktą plaukų dažymą paprašys ir papildomų 60-70 eurų.
„Aš nieko prieš nešvarius plaukus, tačiau dažau tik švarius, o tai reiškia, jog mes prieš dažymą išplausime plaukus. Tik tiek, kad jums tai kainuos papildomai 60-70 eurų, tad spręsti jums“, – socialinėje erdvėje skelbia viena sostinės kirpėjų.
Lietuvoje brangiau nei Paryžiuje?
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugų kainos per metus nuo 2021 m. spalio pakilo iki 13,5 proc. Gegužės pabaigoje šis skaičius buvo mažesnis – siekė 6,3 proc.
Lietuvos kirpyklų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) vadovė Jolanta Mačiulienė naujienų portalui tv3.lt aiškindama priežastis pažymi, kad grožio sektoriaus atstovai su kiekvienu kainų kilimu praranda dalį savo klientų, kadangi jų teikiamos paslaugos „nėra pirmos būtinybės prekė“. Žmonės kurį laiką gali be to gyventi, atsisakyti.
„Tikrai šiai dienai visi išmoko gyventi ekonomiškai ir taupiai. Du prieš tai buvę pandeminiai metai parodė visas grimasas – klientai išmoko ir patys apsikirpti tokiais atvejais, pasidažyti. Be abejo, žmonių sumažėjimas ženklus. Vis tik ši infliacija išprovokavo emigracijos bangą. Ir aš drįstu pasakyti, kad kainos Lietuvoje ne tik paslaugų išaugo, bet ir viso pragyvenimo. Ta kainų pasiutpolkė turėjo didelės įtakos grožio sektoriui. Kiekvienas atsakingas žmogus, turėdamas bent mažytį verslą stengiasi išsilaikyti, jį išlaikyti ir išgyventi“, – sako J. Mačiulienė.
Ant jos, KIGSA bendruomenės narių paslaugų kainos kilo nuo 10 iki 15 procentų: „Tai galėjo būti 5-15 eurų prie paslaugos anksčiau buvusios kainos“.
„Tie žmonės, kurie yra lojalūs, pastovūs klientai, jie yra informuojami, jiems yra pranešama apie kainų kilimą. Jie žino visas naujienas, nes ir žiniasklaida netyli, ir mes patys apie tai kalbame. Bet niekas specialiai kainų nekelia tam, kad išlaikytų paskutinius klientus. Mums yra brangūs tie žmonės, nes jie, kaip ir mes, kenčia nuo visos kainų suirutės“, – nurodo J. Mačiulienė.
J. Mačiulienė taip pat aptarė ir nesuvokiamus grožio sektoriaus kainų skirtumus regionuose ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Paslaugų kainos gali skirtis ir kelis kartus.
„Paslaugų kainos visada buvo liberalios. Kas kiek nori, tas tiek prašo. Bet vis tik valdžia turėtų pagalvoti, kaip tas kainas šiek tiek sunormalizuoti, kad jos visur būtų panašios. Tiek Šakiuose, tiek Vilniuje, nes rankos tai pačios. Gi meistrai nedirba kosmose. <…> Dažnai žmonės dirba su tokiomis pačiomis kosmetikos priemonėmis, o mažesnių miestų ir miestelių grožio specialistai ima mažesnes kainas. Vis tik šuolis nuo 50 iki 100 eurų yra labai didelis.
Tarkime, užsienyje kai kurios grožio paslaugos yra pigesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, Paryžiuje, net kai kuriuose Ispanijos kurortiniuose miesteliuose. Yra žmonės, kurie nuvažiuoja ir apsikerpa už 8 eurus pas kirpėją, kai Vilniuje – 50 eurų. Tai daug ką pasako“, – nurodo KIGSA vadovė.
Išgirdusi, kad už galvos išplovimą kolegos klientų reikalauja ir papildomų 60-70 eurų, J. Mačiulienė atsako, kad tai tikrų tikriausias nesusipratimas: „Kažkas netvarkoje su šituo reikalavimu“.
„Pirmą kartą girdžiu tokias kainas. Paprastai mes prieš dažymą, ypač prieš šviesinimą, net rekomenduojame, kad žmogus neplautų galvos, nes tai yra šiokia tokia apsauginė priemonė. Aš esu profesionalė, bet tokių kainų negirdėjau. Čia kažkoks nesusipratimas, kažkas netvarkoje su šiuo reikalavimu“, – nurodo ji.
Paslaugų infliacija kitais metais – didžiausia iš visų kategorijų
Viso paslaugų sektoriaus kainos nuo metų pradžios tendencingai auga, o tai lemia kelios priežastys.
Pagrindinė priežastis – darbo užmokesčio pokyčiai. Nemažos dalies paslaugų darbo užmokestis sudaro didelę dalį. Apie tai kalba ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Nesvarbu, ar tai būtų kirpyklų ir grožio, ar viešojo maitinimo, ar laisvalaikio paslaugos“, – nurodo jis.
Kitos šalutinės kainų kilimą lemiančios priežastys – energetinių žaliavų kainų šuolis ir spaudimas didinti kainas.
„Gyventojai mato, kad didėja kainos. Tai jeigu aš esu kažkokio įmonės savininkas arba darbuotojas, kodėl man nepadidinus kainų“, – sako Ž. Mauricas.
Kiek anksčiau tv3.lt komentavęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paminėjo ir kuklias antiinfliacines priemonės verslui. Tai lėmė, kad paslaugų bendrovių energetikos sąskaitos didėjo panašiu tempu, kaip didėjo ir energetikos kainos rinkose.
„Tai reiškia, kad įmonės dėl pakilusių energetikos kainų dalį pabrangimo perkelia ant vartotojų pečių. Sakyčiau, kad dalį pabrangimo įmonės prisiėmė ir ant savo pečių, kadangi vasaros pabaigoje energetikos kainos verslui kilo 2-3 kartus, lyginant su praėjusių metų vasara. O paslaugų kainos kyla dviženkliu greičiu, bet ne dviženkliais procentais. Bet dalį energetikos kainų padidinimo daug kas kompensavo iš savo lėšų – nekėlė paslaugų kainų taip stipriai, bet dėl to nukentėjo įmonių verslas ir pelningumas“, – nurodo ekspertas.
Ž. Mauricas, kalbėdamas apie ateities prognozes paaiškino, kad kitais metais darbo užmokesčio prognozuojamas lėtas augimas, todėl spaudimas paslaugų sektoriui kelti kainas bus mažesnis.
Paslaugų kainų infliacija kitais metais, tikėtina, bus didžiausia iš visų kategorijų.
„Ir jeigu mes turėsime ekonominę recesiją, tai iš paklausos pusės ateis šioks toks spaudimas. Tai aš manyčiau, kad kainų augimas sulėtės, bet jis vis tiek išliks teigiamas“, – nurodo Ž. Mauricas.
Šalyje infliacija išlieka didelė. Lapkričio mėnesio duomenimis – 23 procentai. Didžiąją dalį sudaro energetinių ir maisto kainų šuolis. Likusią dalį – paslaugos.
