„Idealiausiu atveju, paruošus techninį projektą (konferencijų centro prie Seimo – BNS) mes jį norėtume perduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai jį realizuoti, nes tai ne miesto funkcija. (...) Bet jeigu Vyriausybė blaškysis ir nepriims reikalingų sprendimų, yra ta galimybė, kad miestas gali vesti šitą projektą tolyn į priekį, nes reikšmė ir prasmė jame yra labai didelė“, – trečiadienį forume „Vilniaus ambicija“ sakė V. Benkunskas.
Anot jo, investicijos į centro vystymą, galinčios siekti apie 100 mln. eurų, atsipirks per maždaug aštuonerius-devynerius metus per valstybei sumokamus mokesčius.
„Jeigu mes padarytume visus planus, tai konkurencinis pranašumas būtų milžiniškas ir visi verslūs, turtingi žmonės važiuotų į Vilnių rengti savo konferencijas“, – sakė sostinės meras.
„Jau nekalbant apie tai, kokia yra pridėtinė vertė miestui, viešbučių, restoranų, visų paslaugų sferos didinimui“, – pridūrė jis.
V. Benkunsko teigimu, šiuo metu jau yra atlikta konferencijų centro priešprojektinė, verslo analizės, studijos.
„Studijos rodo, kad šis daiktas (konferencijų centras – BNS) gali šioje vietoje atsirasti. 31 tūkst. kvadratinių metrų leistų funkciškai turėti daiktą, kuris tarnautų“, – teigė jis.
Pristatydamas konferencijų centro projektą, V. Benkunskas teigė, jog pastarojo plotas sieks 31,5 tūkst. kv. metrų, jame bus įrengtos trys 2 tūkst., 1 tūkst. bei 800 vietų salės, taip pat numatoma papildomų 14 salių bei 12 kambarių, be to, 718 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
BNS rašė, kad šių metų liepą Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė pranešė, jog buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose bus įrengtas kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centras, be to, bus sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija, įamžinti Sausio 13-osios įvykiai.
Šią idėją rugpjūtį teigė palaikanti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
BNS dar 2022 metais rašė, kad tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė siūlė apleistus rūmus paversti muziejumi ar memorialu, skirtu žydų Lietuvos žydų istorijai. Ankstesnė „valstiečių“ Vyriausybė planavo rūmuose įrengti Kongresų centrą, tačiau projektas taip ir nebuvo padėtas.
Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui priešinosi ir kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
1988 metų spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį čia atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
