Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.
„Toks skundas iš tiesų yra paduotas“, - sakė Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai.
Neoficialiomis portalo žiniomis, „Belaruskalij“, per jai atstovaujančią advokatų kontorą Lietuvoje, nori panaikinti Vyriausybės nutarimą ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra sustabdyti įsigaliojimą nedelsiant ir nepranešus atsakovams. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų patvirtintos, trąšų vykimas per Lietuvą nuo vasario 1 dienos negalėtų sustoti. Trečiąja šalimi į ginčą traukiami ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Vyriausybė sprendimą dėl „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutarties priėmė atsižvelgusi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos rekomendaciją.
Šis sprendimas vainikavo pernai gruodžio mėnesį prasidėjusį skandalą, kai daug kalbėję apie poreikį nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, valdantieji nesugebėjo laiku įgyvendinti amerikiečių paskelbtų sankcijų „Belaruskalij“. Teisiškai JAV sankcijos Lietuvos juridiniams ir fiziniams subjektams nėra privalomos, bet politiniuose sluoksniuose vyravo retorika, jog trąšų eksportas finansuoja autoritarinį Aliaksandro Lukašenkos režimą. Neoficalūs duomenys rodo, kad didelė tikimybė, jog sankcijos buvo sumanytos kaip priemonė priversti režimą paleisti politinius kalinius ar stabdyti migrantų srautą.
„Belaruskalij“ kroviniai sudaro 25 proc. „LTG Cargo“ krovinių srauto. Sutartis su „Belaruskalij“ buvo sudarytas 2018 metais ir turėjo galioti iki 2023 metų.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų šiais ir kitais metais. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro po 200 mln. eurų per metus.
Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.
Iki šiol „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakraudavo apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo” pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.
Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios. Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.
