Spalio 22 d. (penktadienį) nuo 16 iki 21 val. visoje šalyje vyko speciali policijos priemonė, kurios metu buvo tikrinama, ar asmenys, patekę į prekybos ar laisvalaikio praleidimo vietas, pateikia jiems priklausantį galimybių pasą.
„Policija pastaruoju metu gana intensyviai stebėjo socialinę erdvę. Gavome informacijos apie tai, kad dalis asmenų į prekybos centrus ir į kitas vietas, kur reikalingas galimybių pasas, patenka su suklastotais ar su kitiems asmenims priklausančiais galimybių pasais. Tai mus paskatino organizuoti tikslinę akciją.
Vakar popietę beveik 200 policijos pareigūnų darbavosi prekybos centruose, t. y. tikrino asmenis, kurie praėjo pirminę apsaugos patikrą ir įsitikino, ar tie asmenys į prekybos centrus pateko būtent su sau priklausančiais galimybių pasais“, – pasakojo generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
Akcijos metu fiksuoti 38 atvejai, kai asmenys pateko į prekybos vietas su svetimu galimybių pasu. „Visais atvejais buvo pradėti tyrimai pagal baudžiamojo kodekso 302 straipsnį ir šiuo metu atliekami tolimesni procesiniai veiksmai“, – pridūrė policijos atstovas.
Taip pat policija nustatė, kad akcijos metu 21 asmuo patalpoje nedėvėjo kaukių – jiems buvo taikyta administracinė atsakomybė.
Už naudojimąsi ne savo galimybių pasu baudžiamojo kodekso 302 straipsnis numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.
„Jau yra susiformavusi tam tikra teisminė praktika. Yra bylų, patekusių teismą. Nuosprendžiai yra įvairūs. Kartais skiriamas, pavyzdžiui, 20 parų areštas, tokiam asmeniui. Yra skirtos ir piniginės baudos, kurios kai kuriais atvejais siekia 5 tūkst. eurų“, – komentavo A. Paulauskas.
Policija nurodė, kad kol kas piktnaudžiavimas ne savo galimybių pasu nėra masinis reiškinys – tuo užsiima pavieniai asmenys. Tačiau už sąmoningą galimybių paso perdavimą kitam taip pat gali kilti bėdų su teisėsauga, minėjo jis.
„Turbūt pažįstami, draugai dalinasi tarpusavyje. Norime akcentuoti, kad tai tikslinis perdavimas. Kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama nustatyti, kokiu būdu tas asmuo gavo svetimą galimybių pasą. Jeigu bus įrodyta, kad kažkas perdavė su tikslu leisti naudotis savo galimybių pasu kitiems, vėlgi tokiems teisėtiems galimybių paso naudotojams gali kilti baudžiamoji atsakomybė“, – teigė generalinio komisaro pavaduotojas.
Akcija vyko visoje Lietuvoje – visose 10 apskričių, tačiau orientuotasi į apskričių centrus, kur prekybos centrai didesni ir gausiau lankomi.
„Lyderiai – Kaunas ir Klaipėda. Ten nustatėme daugiausiai pažeidimų. Trečioje vietoje – Vilnius. Keletas apskričių, kur nenustatyta pažeidimų – tai Šiaulių, Telšių, apskritys“, – dėstė A. Paulauskas.
Paprašytas apibūdinti asmenis, kurie į prekybos vietas siekė prasmukti su svetimu galimybių pasu, A. Paulauskas sakė negalintis išskirti vienos tikslinės gyventojų grupės. Pasak jo, šie žmonės buvo įvairaus amžiaus ir iš įvairių socialinių grupių.
Policija taip pat siekė patikrinti, ar apsaugos darbuotojams prašant galimybių paso iš pirkėjų kyla grėsmė. Toks klausimas iškilo po įvykio, kai Vilniaus prekybos centre „Rimi“ buvo pašautas apsaugos darbuotojas, paprašęs pirkėjo užsidėti kaukę.
Policijos atstovas minėjo, kad apsaugos darbuotojų teisės ribotos – jie daugiausiai užtikrina, kad asmuo į prekybos vietą patenka su galiojančiu galimybių pasu, bet jau nebegali gilintis, kam priklauso tas dokumentas.
„Tai labiau žmonių atsakomybė. Prekybos centrai savo darbą atlieka. Saugos tarnybos turi ribotas galimybes patikrinti asmens tapatybę. Kam priklauso šis galimybių pasas, tai jau kitas klausimas, todėl policija turi ženkliai didesnius įgaliojimus ir vakar tuo pasinaudojome“, – sakė A. Paulauskas.
Jo teigimu, akcijos metu incidentų neįvyko, viskas praėjo taikiai ir ramiai. Pareigūnai dirbo dėvėdami civilinius drabužius.
A. Paulauskas sakė, kad iš fiksuotų pažeidimų skaičiaus matyti, kad naudojimasis svetimu galimybių pasu dar nėra tapę tendencija. Tačiau policija pasiryžusi tokio elgesio netoleruoti ir ateityje vis organizuos patikros akcijas neskelbtinose vietose.
Penktadienį akcijos metu iš viso dirbo beveik 200 policijos pareigūnų, kurie patikrino beveik 12 tūkst. asmenų.