Klausimas išbrauktas iš spalio 26-osios plenarinio posėdžio darbotvarkės – tai reiškia, kad NT mokesčio įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeliamas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų jas į darbotvarkę.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant platesnio sutarimo dėl šio mokesčio.
„Po svarstymo nėra dar koalicijos vieningo matymo. Matome, kad koalicijos parnerių tarpe išsiskyrimai (pozicijų – BNS) egzistuoja. Registruojami tokie į skirtingas kryptis vedantys pasiūlymai, tai tikrai nėra kur forsuoti šiuo klausimu“, – BNS sakė M. Lingė.
Iki pakeitimų priėmimo liko vienintelis balsavimas, nes Seimas spalio 10-ąją po svarstymo joms pritarė.
Pataisomis siūloma nustatyti 0,05-4 proc. (dabar – 0,5-3 proc.) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).
Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.
Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo šį variantą dar koreguoti – neapmokestinti pagrindinį būstą nepaisant, kokia būtų jo vertė ir NT verčių mediana toje savivaldybėje, o liberalas Andrius Bagdonas – didžiausio tarifo nekeisti – jis būtų 3 proc.
Dėl daugiausia diskusijų sukėlusio vėjo jėgainių NT apmokestinimo sutarimas kol kas nepasiektas. Seimas nesutiko, kad būtų septyneriems metams nustatytas minimalus tarifas, ir per svarstymą balsavo už 0,05-4 proc. „žirkles“ – konkretų mokestį, kaip ir kitam NT, nustatytų savivaldybės.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius vėjo jėgainėms siūlo taikyti 0,05-2 proc. tarifą, liberalas Andrius Bagdonas – iki 3 proc.
Tuo metu M. Lingė ir D. Kreivys siūlo neapmokestinti ne tik teritorinėje jūroje esančių vėjo jėgainių, kaip dabar ir yra, bet ir Lietuvai priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje pastatytų įrenginių.
„Kad nebūtų mokamas mokestis vystant vėjo parką, nes mes apskritai pereiname prie to, kad mokestį rinks savivaldybės į savo biudžetus, o čia valstybės teritorija“, – BNS aiškino M. Lingė.
Parlamentarai, be kita ko, siūlo NT mokesčio netaikyti ir jūroje esančių jėgainių infrastruktūrai, sujungiančiai jas su elektros perdavimo tinklais.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad savivaldybėms pačioms numatant NT mokesčio tarifus galima numatyti saugiklius, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
