Apie tai, ar dėl didžiulių spūsčių kalti tik remontai ir orai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius ir Vilniaus miesto savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas.
Žmonės keiksnoja kelininkus, nes Vilniuje yra daug plotų, kurie yra remontuojami, kaip tai pakeičia eismą?
V. Milius: Visų pirma, Vilnius kaip miestas plečiasi – žmonių daugėja, automobilių daugėja, o gatvių ir kelių daugėja minimaliai, ir mes čia nieko negalim padaryt. Ir dar, jeigu tą didėjantį srautą mes kažkaip ribojame, o ribojame mes labai keistai, nes, jeigu mes pradedame 95 vietose daryti remontą, realiai darydami tik 5, o visas kitas tiesiog pritverdami, visa tai sudaro tam tikrus butelio kaklelius, kuriuose pristringa. Tie butelio kakleliai Vilniuje gali būti ir autoįvykis, lygiai tas pats yra ir uždaromos gatvės.
Man niekaip nėra suprantamas toks remonto organizavimas, kai mes padarome mažą dalelę darbo, pragremžiam, prikasam duobių, pristatom kūgelių ir po to pažiūrėsim po kelių mėnesių, gal vėl kažką darysim. Jeigu ten dirbtų taip, kaip Vokietijoje, kai važiuoji ir matai, kad naktį dūzgia, šviesos šviečia, tu supranti, kad mum daro kelią, mum bus geras asfaltas, o čia – nieks nevyksta. <...>
Ar galima tuos kelius remontuoti per trumpesnį laikotarpį, kodėl yra taip ištęsiama?
R. Baravykas: Reikia pradėti pirmiausiai nuo užsakovo, ar jis supranta tą miesto specifiką ir ar ją įgyvendina per viešuosius pirkimus. Jau dabar yra mechanizmai – gali paprašyti trumpesnio termino, už tai atitinkamai, aišku, mokėdamas papildomus pinigus.
Dar yra vienas aspektas, ką ir kolega sakė, labai gerai būtų dirbti naktį, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad žmonės gyvena toje aplinkoje ir jiems triukšmas yra nemalonus, o naktį jis sklinda žymiai smarkiau. Tai čia reikėtų ieškoti bendro sprendimo, bet teoriškai visos galimybės yra. Mes jau pradėjome duoti papildomus balus viešųjų pirkimų metu už tai, kad greičiau padarytų arba, pavyzdžiui, dirbtų tam tikrais periodais, kai nėra kamščių ar panašiai.
O kodėl užtrunka tie darbai, yra per ilgi terminai?
R. Baravykas: Yra keli aspektai. Visų pirma rangovai turi ne vieną objektą ir jie išdalina savo resursus, tiek, kiek jų yra, per tuos objektus. Mūsų laikais pasidarė prabanga rasti kvalifikuotų darbuotojų, jų yra tiek, kiek yra, todėl rangovai žiūri, kur tuo metu reikia nusiųsti brigadą. Tai priklauso ir nuo medžiagų pristatymo. Tad rangovai ir bando balansuoti visų savo objektų ir spėti į galutinį terminą, kuris jiems užduotas sutartimi.
Na, gerai, jie balansuoja, ieško sprendimų, bet kam tada užtverti tuo kelius, kur nedirbi?
R. Baravykas: Čia yra atsakomybės klausimas, nes tau tas objektas yra perduotas ir tu atsakai už jo saugumą. Jeigu nebūsi pastatęs ženklų, apsitvėręs, tu būsi atsakingas už tą įvykį, kuris ten įvyko.
Bet gal nereikia nurausti asfalto, nes žinai iš anksto, kad nepadarysi iki žiemos?
R. Baravykas: Manau, kad susėdus ir susidėliojus su rangovais, galima tą dalyką suvaldyti, tikrai.
Kaip jums atrodo, iš paprasto vairuotojo pusės?
V. Milius: Tai nėr net ir saugu, jeigu iš tikrųjų. Žinot, pastatyti netinkamus ženklus yra lygiai toks pat nusikaltimas, kaip pažeidinėti kelių eismo taisykles. Nes tu žmogų lyg ir apgauni, rodydamas, kad čia yra kažkas pavojingo ir žmogus turi sumažinti greitį toje vietoje, kur jo nereikia mažinti. <...> Ką aš girdžiu, tai, kad mes paimam kiek galim daugiau ir pamatom, kad turim tik 3 darbuotojus ir 58 objektus. Taip neturi būti.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
.jpg)
