asfaltas

Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindamas supaprastinti teisinį reguliavimą dėl gatvių asfaltavimo neprioritetinėse miesto zonose.

Vos atlikus Kauno pilies žiedo rekonstrukciją 2021 metų rudenį, vairuotojai atkreipė dėmesį į pavojingą posūkį, kuris kelia ne tik stresą, bandant suvaldyti slystantį automobilį, bet ir eismo įvykius. Norėdama išspręsti problemą, Kauno savivaldybė nurodė prieš posūkį įrengti antipraslydiminę dangą, bet ši smarkiai nepadėjo, toliau fiksuojami slystantys automobiliai.

Skaitytojas Šarūnas į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi prašydamas tarpininkavimo tarp dėl itin prastos kelio dangos kenčiančių gyventojų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Pasak vyro, Justiniškėse, Helsinkio gatvėje, gyvenantys vilniečiai negali patekti į tam tikrus gyvenamojo rajono kvartalus dėl netvarkomo kelio.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja pasidalijo vaizdais iš stovėjimo aikštelės prie Kauno rajono savivaldybės, kur užfiksavo didžiules duobes. „Noriu pasidalinti kaip atrodo mūsų mylimo miesto stovėjimo aikštelė, prie Kauno rajono savivaldybės, prie Kauno miesto Kalniečių poliklinikos. Duobėse jau galima nuskęsti, nekalbu apie tai, kad galima palikti mašinos dugną“, – komentavo kaunietė.

Žemutinio Naugardo srities (Rusija) administracija ir toliau nepaiso nieko, kai reikia „įvykdyti planą“. Apstulbę vietos gyventojai užfiksavo, kaip kelininkai naujutėlaitį asfaltą vienoje iš gyvenviečių kloja tiesiog ant storo sniego sluoksnio. Panašius vaizdus jie matė ir 2017-aisiais, prieš Rusijoje vykusį pasaulio futbolo čempionatą. Žemutinio Naugardo gyvenvietės Boras žmonės apstulbo išvydę pusnynuose išvydę kelininkų įrangą.

Į AlytusPlius.lt redakciją kreipėsi Alytaus rajono gyventojai, kurie atsiuntė nuotraukas ir piktinosi, jog kelio remonto darbai Alytus-Punios girininkija – vykdomi labai keistais viražais.  Esą minėtas regioninis kelias visas sueižėjęs, tačiau kelininkai jį taiso, pasak žmonių, „lopais“.  „Geriau dalį kelio, bet kokybiškai padarytų, o ne lopinėliais. Važiuoji – lopinėlis gero asfalto, lopinėlis sueižėjusio.

Šiais metais Vilniaus miesto gatvės vėl bus skenuojamos siekiant įvertinti asfalto dangos nusidėvėjimą. Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.  2023 m. bus nuskenuota 2150 km Vilniaus miesto gatvių dangų – visos asfaltuotos eismo juostos. Darbai prasidėjo rugpjūčio pradžioje ir turėtų būti užbaigti iki lapkričio vidurio.

Kelininkams nespėjant taisyti tragiškų ir vis blogėjančių Lietuvos kelių, susisiekimo ministras Marius Skuodis mėgina teisintis, kad keliams tiesti ir remontuoti valdantieji skiria per mažai pinigų iš biudžeto. Tačiau akis jau bado naujausias pavyzdys prie Palangos – ten stambi statybos ir kelių tiesimo kompanija nesugebėjo kokybiškai nutiesti vos 4 kilometrų asfalto. O paaiškėjus brokui dargi siūlėsi jį užlopyti.

Penktadienio popietę į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi vyras, pranešęs įvykį Savanorių prospekte – paspirtuku važiavęs vaikas įklimpo į dar karštą asfaltą, pranešė „Kas vyksta Kaune“. „Maždaug 13.10 val. įvyko įvykis Savanorių centre prieš „Luminor“ pastatą. Vaikas, apytikriai 10/12 metų, paprastu paspirtuku važiavo per perėją, kuomet vienoje juostoje vertėsi į minkštą, dar karštą asfaltą“, – pastebėjęs įvykį pranešė naujienų portalo skaitytojas.

Liepkalnio gatvė buvo pradėta remontuoti dar prieš NATO viršūnių susitikimą, kuris vyko liepos pradžioje. Šiuo metu vienoje gatvės dalyje asfalto neliko nė kvapo. Kol vilniečiai sumišę klausia „Kur asfaltas?“, savivaldybė atsako, kad remontas dar nebaigtas. Iki liepos 12 dienos Liepkalnio gatvėje vyko intensyvūs gatvės tvarkymo darbai. Kai darbininkai dingo iš minėtos vietos, vilniečiai jau buvo bepradėję džiaugtis nauju lygiu asfaltu be duobių. Visgi dalyje gatvės jis dingo.

Vos apšilęs kojas Vilniaus mero kėdėje, Valdas Benkunskas jau žada per kadenciją nauju asfaltu padengti beveik tūkstantį kilometrų Vilniaus gatvių. Vien šiemet šiems darbams žada atseikėti 40 milijonų, tai yra už kilometrą – po beveik pusę milijono. Kad gatvės bus lygesnės, vilniečiai patenkinti, tačiau rodo dar baisesnį vaizdą daugiabučių kiemuose – mašinos klampoja purvyne, duobės dar gilesnės, o ant galvų krenta trupančių balkonų nuolaužos.

Neringos savivaldybės administracijos vadovai Egidijus Šakalys ir Sigitas Šveikauskas teismui tvirtina, jog savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio Kuršių nerijos nacionaliniame parke suformavimo prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.

Įsigaliojo sutartis sukurti Lietuvos klimatinėms sąlygoms tinkamus asfalto mišinius, panaudojant perdirbtų padangų gumą, ir nustatyti jų eksploatacines savybes, siekiant įvertinti tolesnio panaudojimo galimybes. Ieškodama technologinio sprendimo perdirbtų padangų gumos produktų realizavimui valstybinės reikšmės kelių asfalto mišiniuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdo inovatyvius tyrimus, rašoma pranešime spaudai.

Lazdijų miesto gyventojai šiomis dienomis ir kraupsta, ir iš nuostabos trauko pečiais. Savivaldybės užsakymu, vienoje gatvėje, pradėtas tiesti šaligatvis. Žmonės stebisi: negi reikėjo laukti minusinės temperatūros ir gausaus sniego? Plytelės kažin, ar sulauks pavasario, šaligatvį greičiausiai reikės perdaryti. Lazdijai Kalėdų laukia ne tik pasipuošę miesto centrą. Žiba gražuolė eglė, šventinę nuotaiką sukuria ir didžiulės sniego pusnys. O štai kelininkams kalnai sniego – nė motais.

„Grinda“ informuoja, jog šią savaitę numatomi Geležinio Vilko gatvės asfaltavimo darbai. Dėl to gatvėje eismas bus nukreipiamas į vieną eismo juostą. „Didelę dalį darbų, esančių ne važiuojamojoje gatvės dalyje, jau atlikome, šią savaitę naktimis laukia asfaltavimas (dvi juostos, kiekvienoje – po du asfalto dangos sluoksnius). Po to estafetę perduosime horizontalųjį ženklinimą atliekančiai įmonei, ši visus darbus turėtų užbaigti iki rugpjūčio 31 dienos“, – rašoma „Grindos“ pranešime.

Grįžus šiokiai tokiai šilumai, mieste pradėjo tirpti sniegas, tačiau gatvėse pradėjo vertis pavojingos duobės, kurios kelia nemalonumus kauniečiams. „Važiuojant nuo Kauno grūdų link Vytauto Didžiojo tilto būkit atsargūs, nes jau 4 mašinos stovi su prakirstom padangom. Didelėje duobėje pasikovojusi duobė!,“ – „Kas vyksta Kaune“ grupėje „Kur stovi policija Kaune“ rašė Paulius. „Aha, jau kibau. Labai didelė duobė“, – nuleistos padangos nuotrauka dalinosi Vytenis.

Lietuvoje nusistovėjus karštiems orams kai kuriuose keliuose gali pasitaikyti išplaukusio bitumo, vadinamojo „prakaituojančio asfalto“, ruožų. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prašo vairuotojus būti atidesnius. Išplaukusio bitumo vietose ilgėja stabdymo kelias. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams kelio danga atskiruose ruožuose įkaista iki daugiau kaip 50 laipsnių.

Pastarosiomis dienomis svilinančio karščio ir jį palydėjusių audrų padarinius teko spręsti kelininkams. Itin aukšta oro temperatūra sukėlė asfalto „prakaitavimą“, o dėl praūžusių smarkių liūčių ir stipraus vėjo nuo kelio teko šalinti net kelias dešimtis nuvirtusių medžių bei nulūžusių šakų. Apie tai praneša bendrovė „Kelių priežiūra“. Nuo karščio „prakaitavo“ asfaltas Esant dideliems karščiams kelio danga įkaista net iki +50°C, todėl ima minkštėti asfalte esantis bitumas.

Buvęs susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius šiandien teismo posėdyje davė parodymus, kodėl pernai birželį apipaišė Upės gatvės asfaltuotą kelią, vedantį link buvusio premjero Sauliaus Skvernelio namų. Vyras teisme savo kaltės nepripažino. Jis teigė, kad užrašą laiko protesto ir savo pilietinės pozicijos išraiška. Ekspremjeras S. Skvernelis nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo. Nukentėjusįjį atstovavo advokatas Dominykas Vanhara.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Ado vaizdelis, kuriame jis nufilmavo, kaip Marijampolėje automobilis „įlūžo“ į asfaltą. Pasak įrašą filmavusio vyro, viskas įvyko vienoje judriausių Marijampolės gatvių. „Marijampolės mieste, vienoje iš judriausių gatvių, piko metu automobilis įlūžta, tikrąja ta žodžio prasme, į asfaltą“, – rašė Adas. Vyras įsitikinęs, kad dėl to yra kalti kelininkai.

Vilniuje priešais „Akropolį“ susidūrus dviem mersedesams nukentėjo du žmonės. Avariją sukėlė pernelyg greitai iš sankryžos išsukęs vairuotojas: ant šlapio asfalto mersedesas nuslydo ir trenkėsi į kitą mersedesą, kuriuo važiavo sutuoktiniai. Prie pat prekybos ir pramogų centro sankryžos susidūrė du mersedesai, į avarijos vietą atskubėję medikai teikia pagalbą nukentėjusiesiems. Greitoji į ligoninę išveža du žmones, tai sutuoktiniai iš nedidelio mersedeso.

Asfaltuojant vieną Vilniaus rajono gatvę keli metrai kelio liko neasfaltuoti. Naujai asfaltu išklota gatvė liko nesujungta su pagrindiniu keliu. Šešių metrų žvyrkelio tarpe susidarė duobės, gyventojai sako nebegalintys tylėti. Savivaldybė teigia, kad kelią asfaltuoti turi Lietuvos automobilių kelių direkcija, o šie atšauna, kad savivaldybė apie asfalto poreikį pati pranešė per vėlai.

Nidos miškuose sklindantis keistas kvapas neramina ir piktina vietos gyventojus ir čia atvykstančius turistus. Aiškėja, jog Nidos miško takai vieną ankstų rytą buvo tiesiog užversti skaldytu asfaltu, o šiandien miško takeliais gali važinėti net sunkiasvorės transporto priemonės. TV3 laida „Žalioji byla“ domėjosi, ar Nidos gatves tvarkanti bendrovė nepažeidė tvarkos ir kokia bus tikroji gamtai padaryta žala.

Susisiekimo ministras paskirstė 20 mln. eurų keliams bei žvyrkeliams asfaltuoti. Už juos bus suremontuota apie 250 vietinės reikšmės kelių ir gatvių.   Pusė šių lėšų pirmą kartą skiriama miestelių, kaimų ir viensėdžių keliams, kita pusė – vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti, skelbia Susisiekimo ministerija. Lėšos skirtos savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Ar tikrai bręsta dar vienas skandalas dėl valstybės lėšomis išasfaltuoto keliuko, vedančio į politiko namus? Dėmesio centre šįkart atsidūrė Lenkų rinkimų akcijos narys, parlamentaras Zbignevas Jedinskis, link kurio namų neseniai nutiestas šviežias asfaltas. Kai kurie žurnalistai skelbia, kad patogesnį privažiavimą savo kolegai parūpino susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, jau anksčiau padėjęs parašą ant projekto asfaltuoti ir kelią prie premjero Sauliaus Skvernelio namų.

Premjeras Saulius Skvernelis sveikina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą domėtis gatvės prie jo namų asfaltavimo aplinkybėmis. „Premjeras sveikina šią iniciatyvą. Visa reikiama informacija VTEK bus pateikta, kad komisija savo ruožtu galėtų pateikti aiškius, teisiniais argumentais, o ne spėlionėmis, prielaidomis ar interpretacijomis grįstus atsakymus“, – BNS trečiadienį sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Dar nesugriaudėjus Naujųjų metų nakties saliutams link premjero Sauliaus Skvernelio namų nusidrieks nauja pusantro kilometro ilgio asfaltuota gatvė.  300-us tūkstančių eurų žvyrkeliui tvarkyti iš Vyriausybės iškaulyjo Vilniaus rajono savivaldybė. O posėdžiui, kurio metu pinigai buvo paskirti, pirmininkavo pats Skvernelis. Konservatoriai tai vadina skandalu, net norėtų Seime pradėti tyrimą.

Premjeras Saulius Skvernelis visų pirma pats turi atsakyti į klausimus, kylančius dėl šalia jo namų tvarkomo kelio, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mano komentaras būtų toks: dėl šios situacijos kyla daug klausimų, ir visų pirma į juos turi atsakyti pats premjeras“, – šalies vadovo poziciją pirmadienį BNS perdavė G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Naujienų portalas 15min.lt antradienį paskelbė, kad iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst.

Vilniaus rajone premjero Sauliaus Skvernelio pašonėje gyvenantys kaimynai skundžiasi dulkančiu, žvyruotu keliu. Esą, iš šešių kilometrų atkarpos Vilniaus rajono valdžia paklojo vos kelis šimtus metrų asfalto. Už juos esą dalinai susimokėjo ir pats premjeras, ir dar kelių namų gyventojai. Likęs asfaltas, kaip sako rajono savivaldybės atstovai, būtų paklotas tik tuo atveju, jeigu jam žmonės surinktų pusę reikalingos sumos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija nori sukurti mažatriukšmę asfalto dangą, kuri drėgname kelyje sumažintų automobilių slydimo (akvaplanavimo) pavojų. Direkcija paskelbė šių paslaugų konkursą. Pasak laikinojo Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, per metus direkcija skelbia 3-5 mokslinius konkursus, susijusius su inovacijomis ir naujausiomis pasaulinėmis kelių tiesimo tendencijomis, siekiant jas pritaikyti Lietuvos klimatinėms sąlygoms.

Neįtikėtinas senolio performansas Australijoje. Ekstremalas net 72 valandoms pasilaidojo po asfaltu. Tris paras virš konteineryje tūnančio vyro vyko intensyvus automobilių eismas. Po ardomu asfalto sluoksniu yra plieninis konteineris ir save jame palaidojęs žmogus. Šimtai susirinkusiųjų Australijos Hobarto mieste laukia akimirkos, kai neįtikėtinų performansų dalyvis – 73-ejų Mike'as Parras – vėl pasisveikins su pasauliu.

Parinkti, kurį vietinės reikšmės kelią ar gatvę asfaltuoti ir tam išleisti šimtus tūkstančių ar milijonus eurų Lietuvoje gali ne specialistai, o susirinkę keli seniūnaičiai. Ir tam dažnoje savivaldybėje net nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų. Gyventojai pyksta, kad dėl to gatvės darbams pasirenkamos tikrai įdomiai ir asfaltą nusprendžiama kloti ne ten, kur daug gyventojų, kyla pavojus į mokyklą juo vaikštantiems vaikams, o pavyzdžiui ten, kur jis pasiekia kelias stambias įmones.

Eilę metų išasfaltuoti gatvę prašantys kauniečiai liko be žado. Nors kasdien žmonės važinėja Marso kanjonus primenančiu žvyrkeliu, dokumentuose jų gatvė jau senų seniausiai išasfaltuota ir apie jokį kitą remontą negali būti nė kalbos. Kauniečiai sako, kad bandys žvyrą nusikasti kastuvais, gal giliai atras ir dokumentuose šimtais tūkstančių įvertintą asfaltą.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Rytis iš Panevėžio, kuris pasakoja, kad Panevėžyje sukčiauja užsieniečiais prisistatantys vyrai, kurie siūlosi atlikti greitai ir nebrangiai asfaltavimo darbus, o gavę avansą – dingsta kaip į vandenį. „Asmeniškai nenukentėjau, bet mačiau kaip tai vyko vienoje įmonėje. Po Panevėžio apskritį važinėja 2 žmonės su automobiliais suomiškai numeriais.

Rubikiai dar vadinami Anykščiu – vienas didžiausių Lietuvos ežerų plyti beveik tūkstančio hektarų plote. Šešiolika salų pasipuošęs vaizdingas ežeras su švariu ir skaidriu vandeniu, žuvingais užutekiais vasarą sutraukia šimtus poilsiautojų ir žvejų. Aplink Rubikius įrengtos 9 poilsiavietės, kur galima pasistatyti palapines, išsinuomoti vandens dviračius, keliauti vandens maršrutais. Prie Rubikių ežero atvažiuoja vis daugiau turistų, ir tam nemažai įtakos turi išasfaltuoti žvyrkeliai.

Spręsdami triukšmo problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą, kuri leistų sumažinti triukšmo lygį 2–4 decibelais, o tai turėtų pastebimai pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Vilniuje per tris mėnesius jau sutvarkyta 10 gatvių, kuriose, išskyrus Šventaragio gatvę, visiškai atnaujintas ir transporto eismas. Šventaragio gatvėje nuo šiandien atnaujintas viešojo transporto eismas – senąją trasa pradėjo važiuoti 10 Fabijoniškės–Baltupiai–Markučiai, 11 Žvėrynas–Senamiestis–Užupis ir 33 Pašilaičiai–Baltupiai–Rinktinės g.–Sukilėlių g.–Guriai maršrutų autobusai, o automobilių eismą numatoma atnaujinti artimiausiu metu.

 Užrašas, kurstantis rasinę neapykanta pastebėtas sostinės Subačiaus gatvėje. Anksti ryte apie 6 valandą ryto praeiviai pastebėjo, kad ant pėsčiųjų tako betoninio kelkraščio ir greta esančio stulpo kreida prirašyta įvairių žodžių, žeidžiančių rusus ir žydus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai užfiksavo pažeidimą ir paskui kreipėsi į komunalines tarnybas, kad užrašai būtų ištrinti.

Nereikia būti raketų inžinieriumi tam, kad nuprastum, jog eidamas per asfalto dangą, kuri buvo padengta visai neseniai ir vis dar šilta, gali paprasčiausiai prilipti. Visgi nepaisydami sveikos logikos ir daugybės įspėjimo ženklų dešimtys pėsčiųjų kažkur Rusijoje mėgino pereiti į kitą gatvės pusę garuojančia derva. Kaip ir galima prognozuoti, kelias galiausiai buvo nuklotas įvairiausių dydžių basutėmis ir atplyšusiais nuo batų padais.

Metų metus neremontuojamos gatvės labiau primena ne lygius kelius, bet nepravažiuojamus apkasus. Net ir numatytų remonto darbų vykdyti neskubama, o dardėdami per duobes vairuotojai ir toliau laužo savo mašinas.

Rustamas Valeevas – 20-ies metų gatvės menininkas iš Sterlitamako miesto Rusijoje. Savo neįtikėtiniems darbams bei detaliems žmonių portretams perteikti ant asfalto vaikinas naudoja tik baltas kreidutes. „Piešimas kreida buvo vienas mėgstamiausių mano vaikystės užsiėmimų. Prisimenu, kad praleisdavau valandų valandas bandydamas nupiešti paprastus objektus, tokius kaip drugeliai, gyvūnai ar žmonės, bet tada mano darbai dar neatrodė taip gerai kaip dabar, – pasakoja Rustamas.

Vasarą planuojama asfaltuoti žvyruotas Panevėžio gatves. Tai grasina vėl sukelti panevėžiečių nepasitenkinimą, koks buvo įsiplieskęs prieš pusantrų metų asfaltuojant vienuolika žvyrkelių. Mat projekte nenumatyta įrengti įvažų į sklypus ir šaligatvių. Kodėl įvažiavimais į kiemus teks pasirūpinti patiems panevėžiečiams? Pabrango trečdaliu Šiais metais numatyta išasfaltuoti 33 gatves.

Jei galite, geriau šiomis dienomis nevažinėkite miesto gatvėmis, nes bet kurioje baloje gali tykoti duobė, o kartu – ir išlaidos automobilio remontui. Po speigų prasidėjęs atodrėkis miesto gatvėse anksčiau nei įprasta atvėrė didžiules duobes, keliančias pavojų automobiliams ir pridarančias nuostolių jų vairuotojams. Vien tik vakar toje pačioje vietoje net du automobiliai įvažiavo į balą, o vandeniu apsemtos duobės sugadino po dvi abiejų mašinų padangas.

Vienoje laidoje KK2 komanda žiūrovams pateikė naują rubriką „Papuošk Lietuvą“. Šis šūkis neseniai įkvėpė Kauno valdininkus, kurie nutarė papuošti Tėvynę skubos tvarka. Kadangi Lietuvos valstybė ‒ tai valdžia,  piliečiai ir šeima,  valdininkai suskato puošti šeimos aplinką ir puošybos darbus nutarė pradėti nuo savo asmeninio kiemo. Papuošti asfaltu savo kiemą nutarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Praktinio mokymo ir bandymų centro darbuotojai.

Panevėžio rajone ketinama rekonstruoti magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Šilagalio iki Ramygalos, tačiau nežinoma, kada bus gautas finansavimas. Vairuotojai skundžiasi duobėtomis Panevėžio gatvėmis, tačiau ir išvažiavus už miesto keliai nauja danga neblizga. Tiesa, daugelyje vietų jie remontuoti, tačiau nusidėvėjusių arba jau labai seniai mačiusių kelių tiesimo mašinas atkarpų taip pat apstu. Trūkstant pinigų, daugiau dėmesio stengiamasi skirti tarptautiniams keliams.

Avarija įvyko sekmadienį apie 17 val. sostinės Žaliųjų Ežerų gatvėj,  kai motociklas „Honda CBR“ mėgino lenkti kitą transporto priemonę. Priešpriešinėje eismo juostoje „plieno žirgas“ užlėkė ant policijos patrulių ekipažo automobilio „VW Vento“. Per eismo įvykį nukentėjo motociklo vairuotojas ir keleivis, policijos patruliai nenukentėjo. Motociklas atsitrenkė į antvožą ir, perlėkęs per automobilį, nukrito ant asfalto.

Vis labiau brangstant pragyvenimui mieste ne vienas turintis vasarnamį sodininkų bendrijoje susimąsto, gal vertėtų ten apsigyventi nuolat. Ne visi žino, kad sodininkų bendrijos – tai mažos valstybėlės valstybėje. Jose įstatymu reglamentuota demokratinė tvarka. Tačiau kaip ir didžiojoje valstybėje, jei valdžion patektų nesąžiningi žmonės, gero nelauk.

Rugpjūčio 27–28 dienomis vyks pirmasis Lietuvoje nuotykinis žygis–žaidimas „Mototurizmo ralis 2011“. Renginį organizuoja Motociklų turizmo komisija, priklausanti Lietuvos motociklų sporto federacijai (LMSF). Į žygį–žaidimą „Mototurizmo ralis 2011“ kviečiami dalyvauti visi Lietuvos bei užsienio motociklininkai. „Kviečiame visus, vairuojančius motociklą ir turinčius galiojantį Lietuvoje A kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Ir visai nesvarbu, kuo važinėjate – sportiniu, enduro ar klasikiniu.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, gyvūnai ar augalai, bet ir keliai. Plieskiant saulei, kelių danga lydosi tiek, kad pravažiavus sunkiasvorei technikai lieka provėžos. Tačiau kelininkai kol kas pavojaus dar neskuba skelbti. Tvyrant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, keliai įkaista iki dar aukštesnės temperatūros. Tad kiekvienas važiuojantis automobilis, o ypač sunkiasvoriai vilkikai, kenkia dangai.