„Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Judama visuotinio šaukimo link
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį taip pat pranešė, kad už šalies gynybą atsakingi pareigūnai sutarė maždaug 2 tūkst. padidinti didžiausią galimą šaukiamų jaunuolių skaičių per metus.
„VGT pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė K. Budrys.
A. Anušauskas patikslino, kad numatomas ribinis šauktinių skaičius per metus yra nuo 4240 iki 7040. Pasak ministro, ribinių šauktinių skaičių įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip Seime bus patvirtinta šauktinių reforma.
Šiuo metu per metus pakviečiama tarnauti apie 3,8 tūkst. šauktinių.
A. Anušauskas pranešė, kad taip pat bus didinami jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičiai.
Be to, atsiras bent dvi naujos kategorijos. Į trijų mėnesių tarnybą bus pašaukiami ir tie, kurie turi kariuomenei reikiamas profesines kvalifikacijas. A. Anušauskas patikino, kad šių asmenų skaičius nebus didelis.
Dar viena kategorija susidarys iš tų, kurie neatitinka sveikatos reikalavimų, tačiau pasirinko savanoriškai atlikti tarnybą. Tokių asmenų, anot ministro, numatoma iki 100.
Tobulinama kariuomenės struktūra
K. Budrio teigimu, VGT taip pat sutarė, kad be divizijos Lietuvos kariuomenėje būtų įsteigiamas ir divizijos lygmens artilerijos pulkas, du batalionai – oro gynybos ir inžinerijos – didinami į pulkus, pildoma struktūra kitose pajėgose.
A. Anušauskas pridūrė, kad įteisinami ir nauji kariniai vienetai: Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba ir Kibernetinės gynybos valdyba. Pastaroji steigiama Ryšių ir informacinių sistemų bataliono Informacinių technologijų tarnybos pagrindu.
Ministro teigimu, šie vienetai yra kuriami pasitelkiant kariuomenėje jau esančius pajėgumus.
„Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai padaryti, daromi ar numatyti, žinomas grafikas“, – kalbėjo ministras.
Anot A. Anušausko, taip pat svarstoma Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną.
„Bet šiuo atveju sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių – tankų galimo įsigijimo“, – teigė A. Anušauskas.
Apie šaukimo į privalomą karinę tarnybą pokyčius kalbėjo antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT).
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Šauktinių reforma
Parlamentas praėjusių metų pabaigoje po pateikimo pritarė šauktinių reformai. Pagal naująjį variantą, tarnauti būtų kviečiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, atsirastų galimybė vaikinams pasirinkti – tarnauti šešis arba devynis mėnesius.
KAM tikisi, kad sukurta teisinė bazė leistų ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.
„Nuo 2025 metų šauktinių skaičius turėtų būti skaičius apie 5 tūkstančius. Kiekvienais metais numatomas tam tikras didėjimas“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad tam bus reikalinga papildoma ginkluotė, ekipuotė, aprūpinimas.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 metais, reaguodamas į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
