Apie tai ji sekmadienį pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tai signalas ir partijai, ir man. Ir aš prisiimu atsakomybę - traukiuosi iš partijos pirmininkės pareigų. Per šiuos metus, kai vadovavau partijai, savęs netaupiau. Ramia sąžine galiu pasakyti, kad daugiau įdėti darbo, nei įdėjau - negalėjau. Bet to nepakako – rinkimų rezultatai yra prasti“, – rašė ji socialiniame tinkle.
Skelbdama apie pasitraukimą, ji dėkojo partijos nariams ir bendražygiams.
„Ačiū, kad nuo pat partijos steigimo buvote kartu, įkvėpėte ir palaikėte. Kai nutarėme kurti Laisvės partiją, mes buvome tikri, kad Lietuvai reikalinga drąsi, progresyvi, atviros Lietuvos viziją atstovaujanti politinė organizacija. Ir tas etapas mums pavyko“, – teigė A. Armonaitė.
Politikė pripažino, kad vėliau pavyko ne viskas, o per Seimo rinkimus rinkėjai, neišrinkę Laisvės partijos į parlamentą, pasiuntė aiškią žinią.
„Dėkoju tiems, kurie manimi tikėjo, ir atsiprašau tų, kuriuos mano sprendimai nuvylė.
Dešimt metų skyriau politikai ir man buvo garbė dirbti savo valstybei. Tiek savivaldoje, tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Atėjo laikas padaryti pauzę. To reikia ir man asmeniškai“, – teigė ji.
Politikė teigė liksianti partijos nare. Naują Laisvės partijos pirmininką planuojama išrinkti gruodžio mėnesį.
„Lieku partijos nare ir visada patarsiu ir padėsiu, ypač naujiems ir jauniems politikams, jeigu tokios pagalbos reikės. Kitą savaitę vyksiančioje partijos Valdyboje siūlysiu suvažiavimą rengti gruodį, kur rinksime naują pirmininką arba pirmininkę“, – pranešė A. Armonaitė.
Nepavyko rasti „bendro vardiklio“
Pasak A. Armonaitės, nors Laisvės partija atstovavo tam tikrai visuomenės grupei – LGBT, neįgaliesiems, tautinėms mažumoms – partija nebuvo užsimerkusi sprendžiant ir kitus valstybei svarbius klausimus.
„Man, kaip partijos vadovei, buvo iškart aišku, kad mes turime ieškoti daugiau bendrų vardiklių su platesnėmis visuomenės grupėmis, jeigu norime būti stipresne politine jėga“, – teigė ji.
Todėl, kaip nurodė „laisvietė“, daug dėmesio pirmoje Laisvės partijos programoje buvo skirta švietimui, kadangi partijai buvo klijuojama „dviejų klausimų“ etiketė.
„Netaupiau jėgų ekonomikos ir inovacijų srityje, įgyvendinome reformas, valdėme krizes, aiškiai pozicionavome partiją kitomis ekonominėmis temomis. Laisvės partija ilgą laiką buvo daugiausiai apie mokesčius kalbanti partija Lietuvoje (žiniasklaidos monitoringo duomenimis)“, – rašė A. Armonaitė.
Vis tik ji neslėpė, kad klaidų, kurios atsiliepė partijos pasirodymui Seimo rinkimuose, galimai buvo padaryta komunikuojant.
Politikė taip pat pažymėjo, kad nors per pastarąją Seimo kadenciją partijai nuveikti pavyko nemažai, vis tik rasti jos minėto „bendro vardiklio“, matyt, nepavyko.
Partijai būtina išlaikyti esamus rinkėjus
Apie savo atsistatydinimą iš partijos pirmininkės pareigų paskelbusi A. Armonaitė taip pat pasidalijo, kas politinės jėgos laukia ateityje.
Pasak jos, nors Seimo rinkimuose ir nepavyko iškovoti nei vieno mandato, partija džiaugiasi turinti savo žmonių, dirbančių Lietuvos savivaldybėse bei Europos Parlamente.
Vis tik, pažymi A. Armonaitė, šiuo metu taip pat būtina laikytis vieno svarbiausių žingsnių – išlaikyti partiją remiančią visuomenės dalį.
„Laisvės partija per 3 šių metų rinkimus parodė, kad turi gana stabilų rinkėją. Prezidento rinkimuose kandidatas Dainius Žalimas surinko 51 tūkst. rinkėjų balsų. Europos Parlamento rinkimai – partija surinko beveik 55 tūkst. rinkėjų balsų. Seimo rinkimai – partija surinko virš 56 tūkst. rinkėjų balsų. Tai reiškia, kad, nesvarbu, kokie rinkimai, ar kas yra sąrašo viršuje, partija gali sutelkti tokį rinkėjų palaikymą. Akivaizdu, kad jį reikia auginti, tačiau dabar svarbus uždavinys ir jo neišbarstyti“, – teigė ji.
Kaip antrą žingsnį, stiprinant partiją, ji įvardijo aktyvesnę jos veiklą Vilniuje bei kituose didžiuosiuose miestuose.
„Turint antrą pagal dydį frakciją sostinėje – akivaizdu, kad artimiausias politinis dėmesys turi būti čia. Artimiausi rinkimai – savivaldos, reikia stipraus pasirodymo Vilniuje, komandos susitelkimo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir pan.“ – akcentavo politikė.
Galiausiai ji taip pat pažymėjo, kad partija dar labiau telksis imantis sveikatos ir švietimo klausimų.
„Sveikata ir švietimas yra dvi skaudžios Lietuvoje temos, kurių šalinasi net dabar rinkimus stipriu mandatu laimėjusios partijos. Du dideli skauduliai. (...) Jeigu pavyktų tai padaryti ilguoju laikotarpiu, galbūt išpildytume „bendro vardiklio“, – svarstė ji.
Suskaičiavus visus paštu keliavusius balsus, šeštadienį paaiškėjo, jog Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo nario mandatą iškovojo konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
D. Asanavičiūtė surinko 49,21 proc. rinkėjų balsų, o jos varžovė, Laisvės partijos pirmininkė nusileido vos 563 balsų skirtumu – ji surinko 46,06 proc.
Suskaičiavus visus balsus galutinai paaiškėjo, kad Laisvės partija naujame Seime neturės nei vieno mandato – politinė jėga neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatus daugiamandatėje apygardoje. Taip pat nė vienas „laisvietis“ nelaimėjo posto Seime vienmandatėse apygardose.
