Apie tai penktadienį pranešė tokį sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius. Tyrimas atliekamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
„Šis ikiteisminis tyrimas vakar dieną priimtu (...) nutarimu yra atnaujintas“, – žurnalistams sakė J. Laucius.
Pasak jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) 2022 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtartinos finansinės operacijos, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą kovo pabaigoje buvo pervesta 3,9 mln. eurų. Šios lėšos tada buvo įšaldytos.
J. Laucius sakė, kad vykdant tyrimą kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir pats Š. Stepukonis, paliudijęs ir pateikęs dokumentus, kad pinigai jo sąskaitoje buvo pervesti iš Lenkijos įmonės, vykdant akcijų pardavimo sandorį.
Specialiojo liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
„BaltCap“ partneris Simonas Gutainis sako, jog FNTT 2022 metais nesikreipė į „BaltCap“ ir neprašė jokios informacijos apie Š. Stepukonio veiksmus.
„BaltCap“ 2022 metais iš FNTT nėra gavusi jokių užklausų ar prašymų suteikti informaciją apie Šarūno Stepukonio veiklą ar konkrečius veiksmus“, – komentare BNS sakė S. Gustainis.
Įvertinus duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminis tyrimas 2022 metų rudenį buvo nutrauktas. Pasak J. Lauciaus, taip nutarta įvertinus ne tik Š. Stepukonio pateiktą informaciją, bet ir FNTT, Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas, bankų pateiktus duomenis.
Tačiau tyrimas atnaujintas nustačius, kad „abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės“, pranešė Generalinė prokuratūra.
J. Laucius sakė, kad tyrimas atnaujintas įstatymams leidžiant tai padaryti nustačius esminių aplinkybių, „turinčių reikšmės bylą spręsti teisingai ir kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“.
Teisėsauga kol kas neatskleidžia, ar minima Lenkijos įmonė buvo kaip nors susijusi su „BaltCap“ ar pačiu Š. Stepukoniu.
FNTT vadovas Rolandas Kiškis žurnalistams sakė, kad tarnyba per pastaruosius septynerius metus buvo gavusi septynis įvairių įstaigų pranešimus apie įtartinas su Š. Stepukoniu susijusias finansines operacijas. Po vieno iš jų – „Payseros“ pranešimo 2022 metų kovą – pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nekomentuoja, kur yra Š. Stepukonis
Apie sprendimą atnaujinti su 2022 metų pinigų pavedimu susijusį tyrimą pranešta ir Europos prokuratūrai, atliekančiai kitą, pernai pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Jame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Spėjama, kad jis šiuos pinigus pralošė kazino.
FNTT vadovas R. Kiškis penktadienį teigė, kad tai yra „aukščiausio prioriteto tyrimas šiuo metu tarnyboje“. Jo teigimu, iš kelių FNTT padalinių pareigūnų sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė. Tyrimą atlieka daugiau nei dešimt pareigūnų.
Pareigūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra labai didelės apimties, įstaigoms Lietuvoje ir užsienyje išsiųsta šimtai užklausų apie įvairias finansines operacijas.
R. Kiškis nedetalizavo, ar pareigūnai žino dabartinę Š. Stepukonio buvimo vietą. Šiuo metu yra paskelbta tarptautinė jo paieška.
„Patikėkite, nekomentuosime. Ne dėl to, kad mes bėgame nuo šitų dalykų, bet paprasčiausiai tai būtų neprofesionalu“, – sakė FNTT direktorius.
„Komentuoti to, kuo nesame tikri, neprofesionalu, nesavalaikiai ir tikrai pakenks tyrimo sėkmei“, – pridūrė jis.
Pareigūnas taip pat atsisakė komentuoti, kada Š. Stepukonis išvyko iš Lietuvos.
J. Laucius sakė, kad informaciją, kada Š. Stepukonis dingo ar kur jis šiuo metu gali būti, pateiks tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras.
„Atsakymų jums teks luktelėti porą savaičių“, – teigė prokuroras.
FNTT direktorius sakė, kad pareigūnai deda visas pastangas, „kad jis greičiau atsirastų ir mes su juo galėtume pasikalbėti“. Dėl to atliekami tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio veiksmai.
Tarnybos vadovas, paklaustas, ar turi pagrindo versijai, kad Š. Stepukonis yra Ukrainoje, atsakė: „Nei tvirtinsime, nei neigsime“.
R. Kiškis tvirtino, kad su tyrimą kontroliuojančiais Europos prokurorais sutarta, jog apie tyrimo pažangą bus reguliariai informuojama visuomenė.
