Kaip rašoma trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, iš jų dar devynios bylos išspręstos nenustačius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pažeidimų, o keturios bylos užbaigtos kaip nepriimtinos (neatitinkančios priimtinumo kriterijų), trys bylos išbrauktos iš bylų sąrašo pareiškėjams atsisakius skundo ar nebepalaikant peticijos.
Pasak Atstovavimo Lietuvos valstybei EŽTT ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2023 metų veiklos ataskaitos, pernai teismui buvo pateikti 364 skundai prieš Lietuvą. 19 iš jų buvo atmesti dėl netinkamai užpildytų dokumentų, likusieji patenka į skundų patikrinimo sistemą, pagal kurią EŽTT įvertina skundų pagrįstumą ir priimtinumą.
2022 metais tokių skundų buvo 431, o 2021-aisiais – 453.
Ataskaitą pristatęs Lietuvos nuolatinis atstovas EŽTT Ričardas Dzikovičius sakė, kad pernai Lietuvos gyventojai pateikė mažiausiai skundų per pastarąjį dešimtmetį.
Jo teigimu, tai rodo, kad mūsų šalyje veiksmingai sprendžiamos sisteminės žmogaus teisių problemos, gerinama reguliacinė aplinka, auga teisinio švietimo ir sąmoningumo lygis.
Vis dėlto vertinant skundų prieš Lietuvą ir šalies gyventojų skaičių santykį, Lietuva išlieka viena dažniausiai į EŽTT akiratį patenkančių valstybių.
