Pasak Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos paskaitininko Sauliaus Lovčiko, birželio 10-ąją Jupiteris atsidūrė opozicijoje. Toks planetų išsidėstymas matomas tik kartą per metus.
„Tai reiškia, kad jeigu stoviu atsisukęs veidu į pietus ir kaire ranka rodau į Saulę, tai į Šiaurę lygiai 180 laipsnių kampu – į priešingą pusę – matysiu Jupiterį. Šis reiškinys nėra labai dažnas – būna po vieną kartą per metus. Žemė sukasi greičiau negu Jupiteris. Praeina metai – Žemė apsisuka vieną kartą aplink Saulę, Jupiteris per tą laiką savo orbita pasislenka tik tam tikrą atstumėlį. Jeigu dabar tokia pozicija yra birželį, tai kitais metais tokį reiškinį matysime liepą, praėjusiais metais tokį reiškinį stebėjome gegužės 9-ąją“, – pasakojo mokslininkas.
Jupiterio danguje galima pradėti ieškoti vos sutemus, tačiau geriausiai jis matomas vidurnaktį. Tiesa, S. Lovčikas atkreipia dėmesį, kad vidurnaktis matuojamas ne pagal laikrodį, o pagal Saulę.
„Išprotėjusi Europa padarė vasaros laiką ir ruošiasi jį palikti, kas astronominiu požiūriu yra visiška nesąmonė. Mūsų tikrasis vidurnaktis bus nebe dvyliktą, kaip pripažįstama, o bus pusę dvejų“, – tikino observatorijos paskaitininkas.
Pakėlus akis dangų ilgai planetos ieškoti nereikės. Mat Jupiteris yra didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų. Be to, šis dujinis milžinas, kaip ir Saulė, yra sudarytas daugiausia iš vandenilio bei helio.
Jupiteris yra pati šviesiausia planeta, matoma danguje. S. Lovčikas pataria vakare atsistojus aukštesnėje vietovėje, geriausiai ant daugiabučio stogo, pasisukti veidu į pietus ir kiek kairiau ieškoti ryškiausios nemirksinčios žvaigždės. Mokslininkas tikina, kad jos tikrai nepražiopsosite.
„Nereikia jokių papildomų žinių turėti norint danguje surasti Jupiterį. Jis yra pati šviesiausia planeta, aš nuo jo netgi ieškau kitų žvaigždynų, supainioti neįmanoma. Jis yra lemputė danguje, tik jos ir Saturno išskirtinumas – jos danguje nemirga. Žiūri ir matai kaip kažkokią nuolat švytinčią žvakės liepsną“, – sakė S. Lovčikas.
Tiesa, plika akimi matysite tik patį Jupiterį. Norint išvysti ir keturis iš kone 70 jo palydovų reikėtų jų ieškoti su teatriniais žiūronais. Žvelgiant per juos matysis Jupiterio diskas ir keturi aguonos grūdeliai. Tai – palydovai Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista. Jie vadinami galilėjiniais palydovais, nes juos pirmasis pamatė Galilėjas Galilėjus.
Norint pamatyti kiek įdomesnį Jupiterio kosminį reiškinį – Raudonąją dėmę, teks ieškoti rimtesnio teleskopo ar žiūrono, didinančio ne mažiau kaip 50 kartų, arba vykti į Molėtų observatoriją.
Raudonoji dėmė – tai apie 300 metų žmonijos stebimas ir gausiai spėlionėmis apipintas reiškinys. Galiausiai mokslininkai nustatė, kad šis rausvas ovalo pavidalo taškas yra ne kas kita, kaip milžiniškas uraganas, kuris du su pusę karto didesnis už Žemės rutulį.
„Be teleskopo Raudonosios dėmės pamatyti negali. Žvelgiant pro ganėtinai didelį teleskopą į Jupiterį jau galima įžiūrėti ant planetos disko du siūlelius – tai ir bus Jupiterio debesų juostos. Ir vienoje iš tų juostų turėtų būti matomas mazgelis. Tai ir bus Raudonoji dėmė. Tokį vaizdą, kur matomas didžiulis sūkurys, galima pamatyti tik kosminių teleskopų darytose nuotraukose internete“, – sakė S. Lovčikas.
Dabar ryškiausiai matomas Jupiteris po mėnesio ar dviejų pradės blykšti. Tačiau link opozicijos jau artėja Saturnas, kuriuo geriausiai grožėtis bus galima jau liepos 9 dieną.
