„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Rusija nesiekia derybų, ji tėškė ultimatumą
Ne per seniausiai pasirodė nauji Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai NATO aljansui. Šalies lyderis pareiškė, kad NATO plėtra į rytus – Rusijai nepriimtina. Rusija reikalauja, kad NATO nekeltų kojos į posovietines šalis, nekurtų čia jokių karinių vienetų, bazių ir panašiai.
Politologas L. Kojala konstatuoja, kad NATO įteiktas reikalavimų sąrašas – nebe derybų objektas, o visas ultimatumas. Rusija žada atkakliai laikytis savo nuomonės – nesitrauks tol, kol visi jos norai bus įgyvendinti, arba visiškai atmesti.
Optimizmo tai neįžiebia, svarstė L. Kojala. Jo teigimu, situaciją apsunkina dar ir tai, kad šnekos su Rusija vyks net trimis formatais: iš pradžių susitiks JAV ir Rusijos atstovai, paskui – NATO su Rusijos taryba, o galiausiai prisijungs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Neaišku, ar šie susitikimai duos vaisių.
„Tikėtis kažko konkretaus yra labai sunku, nes yra daugybė žaidėjų, skirtingi formatai, skirtingos institucinės patirtys. Tai neleidžia manyti, kad dėl tokių jautrių klausimų per kelias dienas pavyktų greitai susitarti.
Kyla svarstymas, kad įmanomi du scenarijai. Vienas – praeis šis derybų etapas trijuose formatuose ir bus sutarta kalbėtis toliau, nes bus neįmanoma pasiekti jokio tvaraus konsensuso. Arba derybos bus pripažintos kaip nesėkmė, nutrūks ir tokiu atveju galėtų tvirtintis prognozė, kad Rusija tik nori sukurti derybų iliuziją, pasakyti, kad mes pasiūlėme kažką, norėjome kalbėtis, bet Vakaras mus atmetė, dabar turime imtis kitų priemonių. Tos kitos priemonės – eskalacija“, – tikino L. Kojala.
Rusija spardosi, nes jaučiasi nusilpusi
L. Kojalos teigimu, tokie Rusijos veiksmai – ultimatumo korta, mesta NATO – rodo ne ką kita, o V. Putino bejėgiškumą.
„Tai yra ne stiprumo požymis, kaip Rusija bando demonstruoti, kad gali neva keisti geopolitinę pusiausvyrą, gali kitus gąsdinti. Tai yra silpnumo požymis. Jie praranda kaip įtakos zoną Ukrainą, jau seniai ją prarado. Kitos šalys, kurios nėra natūralios kandidatės į NATO, irgi apie tai kalba. Tai rodo, kad kitomis priemonėmis, minkštosiomis, įtikinimo, Rusija nesugeba pasiekti rezultato“, – analizavo ekspertas.
Jo teigimu, Rusija skęsta neviltyje, todėl gali imtis trijų kelių, siekdama įgyti galių tarptautiniės politikos mastu.
„Rusijai lieka trys veiksniai. Pirma, karinė jėga ir jos demonstravimas, antra, energetiniai ištekliai, trečia, branduolinis ginklas. Bet tai yra viskas. Tai nėra požymis, kuris rodytų, kad Rusijos perspektyvos ateityje pasiekti rezultatus tarptautinėje politikoje bus geros“, – apie Rusijos pasispardymą komentavo jis.
Grėsmė, kad „chuliganė“ Rusija puls Ukrainą – reali
Jeigu NATO ir šalys lyderės nesusitars su Rusija, ši valstybė galimai prapliups agresija, mano ekspertai. Štai A. Pocius neabejojo, kad Rusija pajėgi greitai sukelti vėjus, pavyzdžiui, įsibrauti į Ukrainą.
Jis siūlė prisiminti 2008 m. įvykius Sakartvele, kai Rusija netikėtai užėmė Pietų Osetijos, Abchazijos regionus.
„Tais metais kaip tik teko tarnauti NATO transformacijos vadavietėje Amerikoje. Rugpjūčio mėnuo buvo, atostogų metas. Tikrai niekas nesitikėjo, kad gali Rusija taip pasielgti. Bet tai įvyko. Tai buvo savotiškas šaltas dušas.
O dabar vyksta pratybos, visi mano, kad pažvangins ginklais ir atsitrauks. Tie faktai, kurie jau įvyko, tai signalas, kai reikia galvoti, kad tas chuliganas gali kažką vėl iškrėsti. Su tuo apsiginklavusiu chuliganu kažkaip protingas pasaulis bando kalbėtis mandagiu tonu. Bet matome, kaip chuliganas elgiasi. Jam sutramdyti kažkokių nuolaidų gali tekti pažadėti“, – minėjo A. Pocius.
Jo teigimu, Suomija jau aiškiai suvokė, kad Rusija – neprognozuojamas kaimynas. Suomiai sukruto ir žvalgosi, kaip galėtų apginti savo šalį, kalba apie įstojimą į NATO, tvirtino A. Pocius.
„Suomiai matė 2008 m. įsiveržimą į Sakartvelą, 2014 m. Krymo aneksiją. Tie faktai – aiškūs argumentai, kad Rusija gali ir 3 kartą dar kažkur įžengti žingsnį ir trinktelti dar kartą su savo kumščiu chuliganišku, kur kartais nesitiki, kad jie taip gali pasielgti, bet jie ima ir pasielgia.
Putinui yra ne kartą išsprūdę, kad didžiausia XX a. klaida – SSRS subyrėjimas. Jis toks prostalininis KGB‘istas, mąsto taip, kad reiktų atstatyti tą tvarką. Mano, kad įtakos zona turėtų likti Rusijos kaimyninėse šalyse. Manau, Suomijos turėjimas tokiame buferyje tarp NATO ir Rusijos jiems labai reikalingas, jie norėtų tokią Suomiją išlaikyti. Bet Suomija pamatė, su kuo jie turi reikalų“, – teigė A. Pocius.
Buvęs kariuomenės vadas pažymėjo, kad Rusija gali sau leisti žaisti su Ukraina, bet su suomiais jiems to paties padaryti nepavyks.
JAV žada tiesti pagalbos ranką Ukrainai
Politologas L. Kojala prabilo apie JAV pažadus padėti Ukrainai, jei Rusija prieš juos pratrūktų agresija. Jo teigimu, Ukraina nepatenka į NATO sudėtį, todėl karių amerikiečių fronto linijoje nebus. Užtat JAV gali tiekti kitokią pagalbą.
„Amerikiečiai labai aiškiai signalizuoja Ukrainai: mes padėsime, galime suteikti jums ginklų, galime padėti finansiškai, duoti ekspertų. Bet mes nepadėsime jums gintis tiesiogiai. NATO kolektyvinės gynybos straipsnis Ukrainai negalioja, vadinasi, fronto linijoje amerikiečių karių tikrai nebus. Pagalba bus palaikanti Ukrainą kare, kuriame ji, turės kariauti, deja, bet viena“, – paaiškino jis.
O štai A. Pocius patvirtino, kad Rusijos kariuomenė įeina į penketuką stipriausių pasaulio kariuomenių, tad Ukrainos pajėgumai toli gražu neprilygsta Rusijos karinei galiai. Visgi ukrainiečiai įgytų pranašumą, jeigu amerikiečiai teiktų jiems modernią ginkluotę, politinį palaikymą.
„Jeigu amerikiečiai ukrainiečiams duoda aukščiausių technologijų ginkluotę, tai bus pranašesni ginklai už Rusijos. Pavyzdžiui, prieštankinės ginkluotės, kurios 100 proc. naikina puolamąją techniką. Taip pat termovizoriai, naktinio matymo prietaisai, elektroninės kovos prietaisai: elektroninė žvalgyba, žvalgybos duomenys iš palydovų, kuriuos kuria amerikiečiai. Tai yra svarbu“, – minėjo A. Pocius.
Jis pridūrė, kad amerikiečių pagalba turėtų būti politinė-diplomatinė. „Kad visas pasaulis palaikytų Ukrainą. Jei palaiko JAV, ES, kitos šalys – tai yra daug. Žinia ukrainiečiams, kad juos palaiko, yra labai svarbi“, – svarstė jis.
Galiausiai, lemiamas smūgis Rusijai būtų ekonominės sankcijos. Pavyzdžiui, būtų galima užšaldyti Rusijos oligarchų banko sąskaitas užsienyje, minėjo A. Pocius.
Rusijos teiginys „NATO mus skriaudžia“ – tik priedanga
Politologo teigimu, Rusija nesiliauja kartojusi vieno naratyvo. Ji skundžiasi, kad po Šaltojo karo pabaigos buvo išduota, kad ją spaudžia Vakarai. NATO vadina Šaltojo karo reliktu, skirtu sumenkinti Rusijos vaidmenį, kartoja, kad jai buvo duota pažadų nesiplėsti į rytus.
„Labai gyvybingas tas pasakojimas. Jis yra svarbi Putino politinės ideologijos sklaidos dalis. Jei pažvelgtume giliau, matytume, kad Krymo aneksija ir dalies Donbaso okupacija prasidėjo ne dėl NATO. Veiksnys buvo glaudesnė Ukrainos integracija į Europos Sąjungą, kuri, bent jau teoriškai ilgalaikėje perspektyvoje reiškė, kad Ukraina perima vakarietiškas demokratines rinkos normas“, – pasakojo L. Kojala.
Politologas įsitikinęs, kad Ukrainos lygiavimasis į Vakarus Rusijai tapo tikru galvos skausmu. Būtent dėl to ji griežia dantį, o NATO čia tik pretekstas, svarstė L. Kojala.
„Ukraina gali tapti ekonomine sėkmės istorija, valstybe, kurioje yra gerovė, bent jau ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra didelė problema Rusijai, nes ji mato, kad investuodama į karinius ir kitus resursus, ji palieka savo gyventojų gerovę nuošalyje. <...> Ukrainos sėkmės istorija, turtingėjimas, integracija į Vakarus yra Kremliui didžiulė didžiulė problema, ko gero, daug didesnė nei kažkas, susijęs su NATO. Ką jie gali pasakyti apie Baltijos šalyse dislokuotą karinį batalioną? Tūkstantis karių kiekvienoje iš Baltijos valstybių kelia grėsmę Rusijai? Juk visi supranta, kad nekelia tiesioginės karinės grėsmės Rusijai“, – įžvalgomis dalijosi L. Kojala.
Savo ruožtu A. Pocius tvirtino, kad NATO nesitaikstys su Rusijos pretenzijomis.
„Rusija pareiškė savo reikalavimus, kad jokiu būdu NATO negali daugiau priartėti prie Rusijos sienų, kad nebūtų dislokuojamas branduolinis ginklas, puolamoji ginkluotė tiek Ukrainoje, tiek Baltijos šalyse bei kitose buvusiose SSRS teritorijose, kurios dabar įeina į NATO. Tie pagrindiniai reikalavimai – nepriimtini NATO, kuri aiškiai įvardija, kad kiekviena šalis yra laisva apsispręsti, tapti ar netapti NATO nare. Šio principo tikrai NATO laikysis“, – kalbėjo jis.
A. Pociaus įsitikinimu, suomiams gali pavykti prisijungti prie NATO, o kaip bus su Ukraina ir Sakartvelu – jau kitas klausimas. „Rusija gali pasielgti neprognozuojamai, kaip ir anksčiau ne kartą yra pasielgusi. Dabar politinis ir diplomatinis lygmuo turi sėsti prie to stalo, kalbėtis“, – apibendrino ekspertas.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite stebėti čia:
