Specialistė atkreipė dėmesį, kad sukčiai labai tobulėja. Kuo toliau, tuo sudėtingiau suprasti, kuri interneto svetainė yra tikroji, o kuri suklastota ir priklauso sukčiams.
„Jeigu anksčiau dėl gramatinių klaidų [netikras svetaines] būdavo lengva pastebėti, tobulėjant dirbtiniam intelektui, tobulėja sukčiai. Dabar jų svetainės yra tikrai labai panašios į tikrąsias“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo L. Lukošienė.
„Galvojant, kaip jas atpažinti, reikia išlikti labai budriems ir kreipti dėmesį į menkiausias detales, o svarbiausia – neskubėti“, – pridūrė pašnekovė.
Svarbiausia – nespausti nuorodų
L. Lukošienės teigimu, profesionalai gali lengviau atpažinti suklastotas svetaines, bet paprastas žmogus tai ne visada padarys, mat pagrindinis jo tikslas – ne analizuoti svetainę, o tiesiog apsipirkti. Todėl svarbiausias patarimas – nespausti nuorodų, kurios, kaip teigiama, gali nuvesti į elektroninę parduotuvę.
„Mano praktinis patarimas būtų nespausti konkrečios nuorodos, kuri socialiniuose tinkluose mums pasiūloma kaip reklama, o tą patį prekybininką arba prekės ženklą patikrinti per „Google“ paiešką ir ieškoti oficialios svetainės. Kitaip tariant, į prekybvietę eiti ne per nuorodą, nes tuomet yra daug didesnė rizika pakliūti pas sukčius“, – kalbėjo L. Lukošienė.
Nuorodos pavojingos tuo, kad nukreipia mus į netikras, o kartais net kenkėjiškas svetaines. Kai kuriais atvejais užtenka paspausti nuorodą, kad mūsų telefone ar kompiuteryje pradėtų veikti kenkėjiškos programėlės.
Vis tik didžiausias pavojus tyko apsipirkimo metu, kai įsivaizduodami, jog esame tikroje interneto svetainėje, perkame konkretų daiktą ir suvedame savo kortelių duomenis arba atliekame pinigų pervedimą. Vėliau paaiškėja, kad jokio daikto negausime, nors pinigai neretai jau būna nuskaičiuoti.
Siūlo atkreipti dėmesį į komentarus
Kitas požymis, galintis indikuoti netikrą internetinę parduotuvę, – žmonių atsiliepimai.
„Jeigu jų nėra, tai gali būti indikatorius, kad svetainė neseniai sukurta. Jeigu komentarai pernelyg geri, klausimas, ar tikrai taip būna, kad visi patenkinti?“, – teigė L. Lukošienė.
Specialistė pažymėjo, kad kai kuriais atvejais patys komentatoriai įspėja apie sukčius. Jeigu atsiliepimus parašė ne dirbtinis intelektas, o realūs žmonės, apgaulę jie nurodys žodžiais „sukčiai“, –fraud“ ir panašiai.
„Pamačius tokius komentarus, svetainę uždarome, nes labai tikėtina, kad ji priklauso sukčiams“, – įspėjo L. Lukošienė.
Pervedėte pinigus sukčiams? Atlikite šiuos žingsnius
Kai kurie nusikaltėliai vienu metu naudoja kelis sukčiavimo būdus. Sukčiai gali ne tik laukti, kol užeisite į netikrą svetainę, bet ir patys jus kviesti – siųsti SMS žinutes ar elektroninius laiškus su nuorodomis į neva gerus pasiūlymus.
L. Lukošienė dar kartą įspėja šių nuorodų nespausti ir neįvesti jokių duomenų. Taip pat neatskleisti prisijungimo slaptažodžių, kodų, banko kortelių duomenų ir kitos jautrios informacijos.
Jei vis tik nepavyko apsisaugoti ir pinigai jau iškeliavo į apgavikų sąskaitas, pirmasis žingsnis – skambinti bankui.
„Iš karto skambinkite savo mokėjimo paslaugų teikėjui. Informuokite, kad atlikote pervedimą ir prašykite stabdyti mokėjimą, kad pinigai nebūtų nuskaičiuoti, o jeigu jau nuskaičiuoti – kad sugrįžtų į jūsų sąskaitą“, – komentavo L. Lukošienė.
Antrasis žingsnis – apie sukčių ataką pranešti policijai.
L. Lukošienė taip pat ragina gyventojus būti pilietiškais ir pastebėjus galimai kenkėjišką nuorodą kreiptis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Jis turi galimybę blokuoti sukčių naudojamas svetaines.
„Tokiu būdu apsaugotumėte ne tik save, bet ir kitus“, – pridūrė L. Lukošienė.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“: