„Žinoma, kibernetinės atakos bendrai ir investicinei aplinkai nepadeda, bet mes, galima sakyti, esame pripratę prie tokių jų (Rusijos – BNS) veikimo būdų“, – pirmadienį po Lietuvos kosmoso sektoriaus pristatymo Vilniuje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, dėl sustabdyto tranzito Rusija gali spausti ne Lietuvą, o kitas Europos Sąjungos valstybes, pavyzdžiui Vokietiją.
„Ką galbūt galėtų daryti (Rusija – BNS) – tai spausti šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos resursų iš Rusijos, – Vokietiją ar kitas. Tačiau tokių tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva neturi šiuo metu kažkokių reikšmingų ekonominių santykių (su Rusija – BNS), – sakė ministrė.
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketo pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus.
Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, nuo rugpjūčio 10-osios nebebus galima vežti anglies ir kito kietojo iškastinio kuro, o nuo gruodžio 5 dienos – rusiškos naftos ir jos produktų.
Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
