Taip jis siūlo reaguoti į ES sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą stabdymą, kurį Rusija vadina „blokada“.
„Kaip abipusę priemonę siūlome visiškai uždrausti prekių judėjimą (taip pat ir tranzitu iš trečiųjų šalių) tarp trijų Baltijos valstybių ir Rusijos“, – cituojamas jis.
Pradedamas riboti cemento, alkoholio tranzitas į Kaliningradą
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus.
Sankcijos vykdomos remiantis ES priimtu reglamentu bei Europos Komisijos (EK) vertinimais ir konsultuojantis su ja, teigia Lietuvos muitinė.
Ribojimai cementui, alkoholiui ir kitoms prekėms numatyti balandžio 8-ąją priimtame sankcijų pakete, ES į ribojamų priemonių sąrašus įtraukė dalį šiuo metu tranzitu į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliais vežamų prekių, joms numatė skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Birželio 17-ąją įsigaliojus draudimui per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Netrukus EK paskelbė siekianti išaiškinimo, kaip turėtų būti taikomos sankcijos tranzitui į Kaliningradą. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė birželio pabaigoje sakė, kad Komisijai dėl to pateikta daug pastabų.
„Tikrai negali būti kažkokių nenuoseklių pozicijų, todėl, kad mūsų vertinimu nėra jokio skirtumo – reglamento nuostatos skirtingų prekių atžvilgiu yra skirtingos tik tiek, kiek skirtingais terminais pasibaigia pereinamieji laikotarpiai“, – tada sakė I. Šimonytė.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė portalui 15min.lt šią savaitę patvirtino, kad aptariama galimybė cemento gabenimui išduoti vienkartinius leidimus išskirtiniams atvejams, kurie nebūtų laikomi sankcijų švelninimui.
„Toks ES veikimas būtų logiškas ir nebūtų traktuojamas kaip sankcijų Rusijai švelninimas, užsimerkiant prieš Rusijos toliau vykdomą karą prieš Ukrainą, civilinių objektų naikinimą, gyventojų. Rusija nenusipelnė jokių nuolaidų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Armonaitė: galimas Rusijos atsakas dėl tranzito didelio poveikio neturėtų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia rimtai nevertinanti Rusijos grasinimų dėl sustabdyto dalies jos prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. Ministrės teigimu, Lietuva yra nepriklausoma nuo Rusijos, nes „neperka iš jos nei elektros, nei dujų“.
„Žinoma, kibernetinės atakos bendrai ir investicinei aplinkai nepadeda, bet mes, galima sakyti, esame pripratę prie tokių jų (Rusijos – BNS) veikimo būdų“, – pirmadienį po Lietuvos kosmoso sektoriaus pristatymo Vilniuje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, dėl sustabdyto tranzito Rusija gali spausti ne Lietuvą, o kitas Europos Sąjungos valstybes, pavyzdžiui Vokietiją.
„Ką galbūt galėtų daryti (Rusija – BNS) – tai spausti šalis, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos resursų iš Rusijos, – Vokietiją ar kitas. Tačiau tokių tiesioginių ekonominių pasekmių mes nelabai matome, nes Lietuva neturi šiuo metu kažkokių reikšmingų ekonominių santykių (su Rusija – BNS), – sakė ministrė.
Nuo sekmadienio, pasibaigus penktojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketo pereinamajam laikotarpiui, tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą draudžiama gabenti rusiškos kilmės cementą, alkoholį ir kitus produktus.
Birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas per ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, nuo rugpjūčio 10-osios nebebus galima vežti anglies ir kito kietojo iškastinio kuro, o nuo gruodžio 5 dienos – rusiškos naftos ir jos produktų.
Rusija paskelbė, kad tai priešiški ir vienašališki Lietuvos veiksmai bei Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, Rusijos informaciją vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
