Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.
Pastaruoju metu daugiausiai klausimų žiniasklaidoje kilo dėl švietimo ministrės J. Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais.
J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, kaip skelbia pati ministrė, vidutinės jos išlaidos per mėnesį taryboje siekė kiek daugiau nei 680 eurų.
Į viešumą išlindo ir kitų ministrų išlaidos, jiems dirbant savivaldybių tarybose. Kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jam dirbant Kauno taryboje siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o finansų ministrės Gintarės Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų, rodo ataskaitos.
S. Kairys Kauno tarybos nariu dirbo 2011-2019 metais, o G. Skaistė – 2007-2016 metais.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia pasitikinti visais Vyriausybės kolegomis.
„Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – feisbuke rašė premjerė.
Visgi I. Šimonytė kartu su dabartine Seimo pirmininke, Liberalų sąjūdžio lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite žadėjo naują politinės kultūros standartą.
„Prisiimtume bendrą atsakomybę už tai, kad ministrai, ministrų elgesys, ministrų veikla atitiktų vakarietiškos politinės tradicijos tą auksinį standartą, į kurį, manau, turime lygiuotis ir turime pagrindą lygiuotis“, – LRT Forume 2020 m. kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuomet ji sakė, kad ministrai turi vengti ne tik interesų konfliktų, bet ir jų regimybės.
„Yra ne tik teisiniai kriterijai, yra ir tam tikri moraliniai kriterijai. Man tai yra savaime suprantama. Jei yra kažkokių klausimų, tu turi į juos atsakyti. Jeigu tu atsakymų neturi, tu turi prisiimti atsakomybę ir neužmesti šešėlio ant visų kitų žmonių ir galbūt ant partijos ir komandos, ir koalicijos, kuri tave delegavo“, – antrino A. Armonaitė.
„Vyriausybės darbo metu gali įvykti visokių dalykų. Gali žmogus netinkamoje vietoje automobilį parkuoti. Tai yra negražu, už tokius dalykus tenka atsiprašyti, bet turbūt mes nelaikytumėme to labai dideliu politiko nusikaltimu. Tai yra veikiau žmogaus, fizinio asmens, netinkamas elgesys ir visi už tokį netinkamą elgesį turi atsakyti.
Bet, kai mes kalbame apie tuos reikalavimus politikams, tai turbūt mes neblogai suprantame, apie ką mes kalbame. Tai, visų pirma, yra interesų painiojimas, korupcija, nepotizmas, kažkoks neskaidrumas arba to neskaidrumo regimybė“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Gina tai, kas neapginama
„Tai, ką daro Šimonytė, yra unbelievable (neįtikėtina – aut. past.), nepanašu į ją, nes ji bando ginti tai, kas yra neapginama“, – naujienų portalui tv3.lt sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Pasak jo, konservatoriams „Dievas pasiuntė karvelį“, kadangi visų partijų atstovai yra patekę į galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose skandalą, tačiau didžiausia valdančioji partija turėjo galimybę parodyti, kad jie yra už skaidrumą.
„Tu parodai ant saviškių, kad tu negini neskaidrių žmonių, nedorai besielgiančių ir tuo pat metu laimi dvikovą rinkėjų akyse prieš potencialius varžovus – socialdemokratus, valstiečius, skverneliečius ir visus kitus. Aš nesupratau, kodėl konservatoriai nesugebėjo du kart du lygu keturi. Iš esmės, partija nusileido iki brazauskinio vsio zakonno (viskas teisėta– aut. past.)“, – dėstė pašnekovas.
Paskaičiavo, kad naudinga ginti
„Pagal visas taisykles ministras pirmininkas atsako už ministrus. Atsimenate, kai Nausėda nenorėjo kai kurių ministrų praleisti, Dulkio nenorėjo, tai Šimonytė sakė, kad prisiima už ministrus asmeninę atsakomybę.
<...> Čia dabar toks žaidimas, kai iškart po rinkimų ar rinkimų metu deklaruojami principai, o vėliau gyvenimas pakoreguoja tą deklaravimą, pamatuojama, kas naudinga, kas nenaudinga. Matyt, paskaičiavo, kad naudinga ministrus ginti. Mano galva, kaip piliečio, tai nėra naudinga“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Valdžios partijos miršta akyse
R. Valatkos pastebi, kad Gabrieliui Landsbergiui tapus TS-LKD pirmininku, partija pritraukė daugiau liberalesnių rinkėjų, kuriuos po 2016 m. nutikusios „Masiulio dėžutės“ istorijos perėmė iš Liberalų sąjūdžio. Jo nuomone, šis skandalas gali išsklaidyti šių rinkėjų meilę konservatoriams.
„Įvyko susitapatinimas su valdžia, kad viskas, ką daro mūsiškiai, jie daro gerai, o viską, ką daro oponentai – daro blogai. Pavyzdžiui, puolimas prieš Andrių Tapiną... Buvo tokia legenda graikų, kad minia užmušė žygūną, kuris atnešė žinią apie pralaimėjimą.
<...> Konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija turėjo proga parodyti, kad jie yra kitokie ir iš to laimėti labai daug balų ateičiai. Ypač tarp jaunų rinkėjų. Kitais metais ateis balsuoti kokie 150 tūkst. žmonių, kurie yra nebalsavę, kuriems prieš ketverius metus buvo keturiolika, penkiolika, šešiolika, septyniolika metų. Būtent tų žmonių akyse valdžios partijos miršta“, – kalbėjo R. Valatka.
„Senas, įprastas politikų elgesys diktuoja tokią kvailą gynybinę poziciją“, – pridūrė jis.
Šauna sau į koją
V. Dumbliausko nuomonė kita. Politologo teigimu, TS-LKD įsitikinusi, kad šis skandalas įtakos neturės ir jų ištikimas elektoratas toliau rodys neblėstančią meilę partijai.
„Jie ramūs, jie nekreipia dėmesio. <...> Tėvynės sąjunga šauna sau į koją, bet jie nebijo tos žaizdos, nes jų rinkėjai labai ištikimi. Man įtarimas kyla, kad jie įsitikinę, kad rinkėjai atleis, jų manymu, nedidelį nusižengimą ir jie sau ramiai eis į rinkimus. Gal ne valdančiojoje daugumoje, bet jie ramūs, kad balsų gaus ir didžiojoje politikoje liks“, – tvirtina pašnekovas.
Anot V. Dumbliausko, konservatorių įsitikinimu, J. Šiugždinienės atsistatydinimas padarys didesnę žalą, nei jos palikimas poste.
„Laikai keičiasi. Sąjūdžio laikais Sąjūdis tokį ministrą būtų iškrapštęs per kelias dienas. O dabar visiems dzin“, – kalbėjo politologas.
Gali kristi visa Vyriausybė
R. Valatka sako, kad taip, kaip vystosi ši istorija, negalima atmesti jokių scenarijų.
„Yra variantas, kad įsižeidusi Šimonytė gali viską mesti ir atsistatydinti. Tada griūna visa Vyriausybė. Aš dabar įsivaizduoju, kas dedasi tokios ministrės, kaip Šiugždinienė, galvoje. Ji yra numačiusi visokių reformų ir ja niekas nebetiki. Dirbti tokiomis sąlygomis dar pusantrų metų, reikia būti orku, kuriam dzin pasaulio nuomonė, žmonių nuomonė ir taip toliau.
Paprastai būna taip, kad visi tie, kurie būtų padarę gerą darbą atsistatydindami iškart, pripažindami savo kaltę, gelbėdami partiją ir Vyriausybę, tą padaro po laiko. Bet vis tiek padaro. Pavyzdžiui, šiuo atveju, ministrė užuot pasakiusi, kad velnias sugundė, ji pradėjo aiškinti, kad visi taip darė, ir aš taip dariau, ir visi jūs būtumėte taip darę. Ji padarė visas įmanomas viešųjų ryšių klaidas, kokias įmanoma padaryti“, – pasakojo R. Valatka.
„Variantų gali būti įvairių. Gali ministrai pasitraukti, gali premjerė pasitraukti, gali ir Vyriausybė griūti. Bet jei Vyriausybė negrius ir liks su šita našta, tai tokia situacija, kad atbilda zombiai atidunda. Tada lieka tokia zombių vyriausybė – tarsi gyva, tarsi negyva. Nebematau šiai Vyriausybei gerų ėjimų“, – pridūrė jis.
