Liepos 29–rugpjūčio 5 dienomis vykdytos apklausos metu 50,3 proc. respondentų į klausimą, ar skiepijimas nuo koronaviruso turėtų būti privalomas, atsakė neigiamai ar greičiau neigiamai.
Teigiamai idėją vertino 42 proc. respondentų. Dar 7,7 proc. tvirtino neturintys nuomonės.
Vertindamas atsakymų pasiskirstymą pagal respondentų grupes, „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys teigė matantis kelias ryškias skirtis: amžiaus ir išsilavinimo, pajamų.
„Viena ašis – tikėjimas skiepais kaip geru dalyku ir išsilavinimas“, – sakė jis.
Tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą privalomam skiepijimui pritaria 51,2 proc., nepritaria – 43,8 proc. apklausos dalyvių. Tarp žmonių su viduriniu, aukštesniuoju ir specialiuoju viduriniu išsilavinimu pritariančiųjų privalomam skiepijimui yra 37,7 proc., nepritariančių – 53,3 procento.
„Išsilavinimas – kartu koreliuoja ir pajamos: didžiausių pajamų grupėje irgi daugiau tų, kurie (teigia), kad reikia privalomai skiepyti“, – teigė V. Gaidys.
Tarp asmenų, kurių šeimos pajamos vienam nariui yra mažesnės nei 300 eurų, 56,8 proc. buvo prieš privalomą skiepijimą. 301–400 eurų grupėje rezultatai buvo lygūs – po 43,2 proc., tarp 401–600 eurų šeimos nariui uždirbančiųjų 51,8 proc. buvo prieš privalomą skiepijimą. Tarp žmonių, kurių pajamos šeimos nariui siekė per 600 eurų, 49,1 proc. palaikė privalomą skiepijimą, prieš buvo 46,2 procento.
Antra skirtis, kurią įžvelgė sociologas, yra amžius: jauni žmonės dažniau buvo prieš privalomą skiepijimą nei vyriausio amžiaus.
Tarp respondentų iki 29 metų 58,4 proc. buvo prieš privalomą skiepijimą, 30–39 metų grupėje tokių buvo 56,8 procento. Tuo metu tarp 40-mečių rezultatai apylygiai: 45,6 proc. ir 48,1 proc. atitinkamai pritariančiųjų ir nepritariančiųjų.
50–59 metų grupėje privalomą skiepijimą palaikytų 35 proc. respondentų, prieš buvo 58,5 procento. Tarp 60-mečių rezultatai vėl panašūs – 44,5 proc. palaikančiųjų ir 47,8 proc. nepalaikančiųjų.
Tačiau tarp vyriausių respondentų, 70-ies ir vyresnių, 54,2 proc. būtų už privalomą skiepijimą.
„Vyriausiųjų grupė, apie kurią kalbėta mažiausiai metus, kad jie tuoj išmirs, jeigu nepasiskiepys, kad jaunimo tai iš viso neliečia, kad tai senų žmonių problema (...) tiems žmonėms (buvo sakoma), kad jie yra taikinys ir, matyt, kad tai buvo labai aktualizuota, didelė dalis jų pasiskiepijo. O jaunimo tuos metus tai nelabai ir lietė“, – skirtingą jaunų ir vyresnių žmonių poziciją aiškino V. Gaidys.
Pasak sociologo, dar vienas iš paaiškinimų šiai tendencijai galėtų būti kituose visuomenės tyrimuose atsiskleidžiantis didesnis vyresnių žmonių susirūpinimas savo sveikata.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, jog rudenį gali būti diskutuojama dėl privalomo skiepijimo tam tikrų specialybių atstovams. Visuotinio privalomo skiepijimo įvesti šiuo metu nėra svarstoma.
Tikslūs apklausos rezultatai:
Klausimas: Jūsų nuomone, ar skiepijimas nuo koronaviruso turėtų būti privalomas?
Atsakymai: taip – 22,2 proc.; greičiau taip – 19,8 proc.; greičiau ne – 16 proc.; ne – 34,3 proc.; neturiu nuomonės – 7,7 proc.
Apklausta 1000 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų 30-yje miestų ir virš 50 kaimų. Apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.
