Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 procentai.
Kaip teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Lietuvoje NATO svarba nulemta istoriškai, o išaugęs palaikymas yra susijęs su Aljansui palankia šalies politikų pozicija ir pasikeitusia geopolitine aplinka regione.
„Tai taip pat palengvino tokių sprendimų, kaip greitas gynybos finansavimo didinimas, priėmimą. Be Ukrainos karo to greičiausiai nebūtų buvę“, – sakė jis.
Vokietijoje ir Prancūzijoje fiksuojamas nuosmukis – šiose šalyse pasitikėjimas NATO smuko atitinkamai nuo 73 proc. iki 57 proc. bei nuo 71 proc. iki 49 procentų.
Politologo teigimu, tokius rezultatus lėmė pastarųjų metų diskusijos dėl NATO ateities.
„Europiečiai ypač daug pradėjo kalbėti apie tai, kad reikėtų svarstyti žemynines gynybos iniciatyvas tarsi alternatyvą ar kokį nors kompensuojamąjį mechanizmą Aljansui, kuris galbūt braška, nes amerikiečių įsipareigojimai yra kvestionuojami, ypač dėl prezidento Donaldo Trumpo retorikos“, – antradienį sakė L. Kojala.
Anot „Pew Research Center“, NATO labiausiai pasitiki Lenkija – 82 proc., o labiau nepasitiki nei pasitiki Turkija ir Graikija. Pastarosiose šalyse organizaciją neigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustųjų – atitinkamai 55 proc. ir 51 proc. žmonių.
„Lenkija pastaruoju metu vadina daug svarbesnį vaidmenį nei anksčiau, formuojant regiono saugumo darbotvarkę, tad tas ir pasitikėjimas yra išaugęs, ir jungiantis ne tik aplinkines šalis, tokias kaip Baltijos šalys, bet net ir Ukrainą“, – komentavo RESC vadovas.
Tyrimų centro analizėje taip pat teigiama, kad visos apklaustos šalys mano, jog JAV naudotų karinę jėgą ir gintų NATO sąjungininkę, jei šią užpultų Rusija. Taip manančiųjų daugiausia Italijoje, Lietuvoje tokių žmonių – kiek daugiau nei pusė.
L. Kojalos teigimu, tokią susidariusią situaciją, kai didžiausiose Europos šalyse pasitikėjimas NATO smuko, tačiau tikėjimas JAV gynyba regione išliko, vadina „kognityviniu disonansu“.
„Tokia situacija iš esmės susidaro dėl to, kad alternatyvų NATO nėra. Visi supranta, kad Europos Sąjunga nėra gynybinio pobūdžio aljansas. Ji gali stiprinti minkštąjį saugumą, ekonominį, energetinį saugumą, bet ne kietąjį karinį saugumą“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, tą taip pat galima sieti su šalims kylančiomis problemomis, įgyvendinant įsipareigojimą didinti biudžeto išlaidas gynybai.
„Chrestomatinis pavyzdys yra Vokietija, galbūt Prancūzijoje tai yra mažiau juntama, bet kitose šalyse taip pat 2 proc. pasiekti yra sudėtinga. Vadinasi, vienintelis būdas kompensuoti saugumo spragas yra kliautis JAV“, – teigė L. Kojala.
Pagal susitarimą, kiekviena NATO šalis gynybai turėtų skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, bet šį rodiklį siekia vos keletas.
„Pew Research Center“ duomenimis, jei būtų užpulta kaimyninė NATO valstybė, tik olandai, amerikiečiai, kanadiečiai, britai ir lietuviai mano, kad jų šalis turėtų naudoti karinę jėgą.
„Tai yra sena problema, kuri kelia rimtą nuogąstavimą, ar suveiks NATO 5-asis straipsnis. Aišku, politiniame lygmenyje atsakymai, ko gero, būtų kitokie, bet visuomenių nuomonė taip pat vaidintų reikšmingą vaidmenį. Tai tam tikra prasme yra politinių lyderių įdirbio stoka, parodant, koks svarbus yra Aljansas“, – sakė RESC vadovas.
„Taip pat tai pakankamai savanaudiškas požiūris, nes visi puikiai suprantame, kad Vakarų saugumo architektūra remiasi pasitikėjimu vieni kitais“, – pridūrė jis.
Tyrimo metu pernai nuo gegužės iki rugpjūčio apklausta 21 tūkst. žmonių 19 valstybių.
