Lietuvos gyventojai užima 13 vietą tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių – 6,45 iš 10 balų – ir šiek tiek viršija 6,37 balų siekiantį ES vidurkį.
Apklausos dalyviai atsakė į 12 klausimų apie klimato kaitą ir buvo vertinami skalėje nuo 0 iki 10. Šis išvestinis vidurkis rodo žinių apie klimato kaitą lygį kiekvienoje tyrime dalyvavusioje valstybėje.
Pasak EIB, Lietuvos gyventojai žino apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes, tačiau galėtų pagerinti savo žinias apie jos sprendimo būdus.
Apklausos rezultatai rodo, kad panašiai kaip ir daugumoje ES šalių, didelė dalis Lietuvos respondentų nežinojo, kad kovoti su klimato kaita gali padėti greičio ribojimas keliuose – 88 proc. ar geresnis pastatų šiltinimas – 58 procentai.
Trys ketvirtadaliai respondentų iš Lietuvos klimato kaitą apibrėžė kaip ilgalaikį pasaulinio klimato kaitos tendencijų pokytį, 6 proc. teigė, kad klimato kaita yra apgaulė.
75 proc. apklaustųjų nurodė, kad pagrindinės klimato kaitos priežastys yra žmogaus veikla, pavyzdžiui, miškų kirtimas, žemės ūkis, 18 proc. apklaustųjų mano, kad klimato kaitą sukelia ekstremalūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimai ir karščio bangos, 7 proc. įsitikinę, kad klimato kaitą lemia ozono skylė.
Pagal žinias, kaip kovoti su klimato kaita, Lietuva yra 18 vietoje.
„Tai rodo, kad, palyginti su kitomis dviem tirtomis sritimis, jie turi gerokai mažiau žinių apie veiksmus, galinčius padėti švelninti klimato kaitą“, – rašoma Europos investicijų banko pranešime.
Dauguma Lietuvos gyventojų – 76 proc. žino, kad naudodami perdirbamus produktus gali padėti švelninti klimato kaitą, 66 proc. paminėjo, kad naudodamiesi viešuoju transportu, o ne individualiu automobiliu eina tinkama kryptimi.
42 proc. žino, jog kovoti su klimato kaita gali padėti ir geresnė pastatų izoliacija, mažiau nei pusė respondentų – 41 proc. – žino, kad rečiau pirkdami naujus drabužius taip pat padėtų švelninti klimato kaitą.
Tik 12 proc. žino, jog mažinti klimato kaitos poveikį galėtų padėti ir greičio ribojimas keliuose, tai 14 procentinių punktų žemiau ES vidurkio.
Dauguma Lietuvos gyventojų nežino, kad skaitmeninių technologijų naudojimas daro didelį poveikį klimato kaitai, ir tik 6 proc. nurodė, kad žiūrėdami mažiau vaizdo įrašų internete gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Paklausti apie tris valstybes, kurios išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų pasaulyje, dauguma Lietuvos respondentų – 77 proc. –pasirinko Jungtines Valstijas, Kiniją ir Indiją.
Atsakydami į klausimą apie klimato kaitos pasekmes, Lietuvos gyventojai surinko 7,69 iš 10 balų ir yra 14 vietoje ES šalių tarpe.
85 proc. respondentų žino, kad klimato kaita daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai, pavyzdžiui, dėl jos gali padidėti oro teršalų, tokių kaip pažemio ozonas ir kietosios dalelės, kiekis, 86 proc. paminėjo, kad klimato kaita didina badą pasaulyje, nes dėl ekstremalių oro sąlygų nukenčia pasėlių derlius.
Kalbant apie klimato kaitos poveikį jūros lygiui, 70 proc. Lietuvos gyventojų teisingai atsakė, kad pasaulinis jūros lygis kyla, tačiau beveik trečdalis suklydo – 12 proc. respondentų teigė, kad jis krinta, o 18 proc. nurodė, kad klimato kaita konkretaus poveikio jūros lygiui neturi.
66 proc. respondentų pažymėjo, kad kad klimato kaita daro įtaką migracijai, nes visame pasaulyje padaugėjo priverstinių persikėlimų.
Pagal žinių apie klimato kaitos priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus testo rezultatus Lietuva yra tarp Estijos ir Slovėnijos.
Apklausoje daugiausia balų surinko Suomija – 7,22 iš 10, Liuksemburgas – 7,19, Švedija – 6,96.
Apklausą visose valstybėse virtualiai 2023 metų rugpjūčio 7–rugsėjo 4 dienomis vykdė rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonė „BVA Xsight“, Lietuvoje buvo apklausta 500 respondentų.
EIB apklausoje dėl klimato kaitos dalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. respondentų iš 35 šalių, įskaitant ES valstybes nares, Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją, Japoniją, Indiją ir Kanadą.
