Didelis sūkurys, kurio skersmuo plačiausioje vietoje siekia apie 25 km, susidarė Suomijos įlankoje – Baltijos jūros ruože, esančiame tarp Suomijos, Estijos ir Rusijos, pranešė NASA Žemės observatorija.
Sūkurį sudaro mažytės fotosintetinančios jūrinės bakterijos, vadinamos cianobakterijomis, taip pat ir nedidelė dalis titnagdumblių, rašo livescience.com.
Ekspertai įspėja apie pavojus
Mikroskopinio dydžio gyvių masė įkalinta dideliame sūkuryje, kuris susidarė susidūrus dviem priešingoms srovėms. Įprasta, kad vandenyno srovės nuneša dumblius ir, žvelgiant iš viršaus, sukuria nuostabius peizažus. Tačiau retai kada galima pamatyti tokią tobulai susiformavusią spiralę.
Kiekvieną vasarą šiame jūros regione žydi dumbliai, kai vykstant vertikaliam vandenyno maišymuisi į paviršių iškyla daug maistingųjų medžiagų.
Vis tik stebima, kad pastaraisiais dešimtmečiai dumblių žydėjimo mastas ir dažnumas išaugo, nes dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, ūkininkavimo, į vandenį patenka papildomų maistingų medžiagų.
2023 m. tyrimas parodė, kad 2003-2020 m. vidutinis žydinčių dumblių dydis padidėjo net 13 proc. Ir nors dumblių žydėjimas gali atrodyti gražiai, jis gali būti itin destruktyvus.
Pasak Vudso Holo okeanografijos instituto, kai dumbliai susikaupia netoli paviršiaus, jie laikinai sumažina deguonies kiekį žemiau esančiame vandenyje ir gali uždusinti netoliese gyvenančius jūrų gyvūnus, kurie kvėpuoja naudodami deguonį iš vandens. Tokias deguonies stygiaus zonas mokslininkai dažnai vadina „negyvosiomis zonomis“.
Žydėjimui intensyvėjant, didėja ir negyvosios zonos. Kai 2018 m. buvo padaryta susidariusio sūkurio nuotrauka, negyvoji zona Suomijos įlankoje užėmė apie 70 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Be to, negyvosios zonos ne tik didėja, bet ir tampa vis pavojingesnės. Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos kylanti jūros paviršiaus temperatūra lemia, kad vandenynų viršutiniuose sluoksniuose nebėra tiek deguonies, kiek anksčiau ir jis gali sumažėti iki pavojingo lygio.
2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastarąjį šimtmetį deguonies kiekis Baltijos jūroje sumažėjo iki žemiausio lygio per pusantro tūkstančio metų.