Siekiant tokios teismo malonės yra numatyta aiški procedūra – nuteistasis turi pripažinti nusikaltimus už kuriuos buvo nuteistas, jis turi būti atsėdėjęs ne mažiau kaip 20 metų, taip pat tokio asmens paleidimą turi inicijuoti įkalinimo įstaiga, kurioje jis atlieka bausmę.
Teikdamas prašymą Vilniaus apygardos teismui (VAT), A. Vertelka pabandė apeiti paskutinį įvardytą punktą. Dėl šios esminės klaidos, VAT teisėjams neliko nieko kito, kaip tik atmesti „tulpinių“ vadeivos skundą itin ankstyvoje stadijoje.
Tiesa, A. Vertelka gali džiaugtis bent tuo, kad ištaisęs padarytą klaidą jis iškart vėl galės kreiptis į teismą. Jam nereikės, kaip numatyta įstatymuose, laukti, kol praeis metai. Apie tai pasisakė VAT teismo atstovai:
„Nuteistasis nesikreipė į bausmę vykdančią instituciją su prašymu dėl kreipimosi į teismą, todėl konstatuotina, kad nuteistojo prašymas šioje dalyje negali būti tenkinamas.
Pažymėtina, kad pastarasis apygardos teismo sprendimas neužkerta nuteistajam galimybės kreiptis į bausmę vykdančią instituciją su nauju prašymu dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.
Maža to, jo šiuo metu nagrinėjamas prašymas neturi būti traktuojamas kaip pakartotinis.“
Skundė sąlygas Alytuje
Pastaruoju metu jaučiasi A. Vertelkos suaktyvėjimas. Dar 2019 metų lapkritį jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Uždarius Lukiškių kalėjimą-tardymo izoliatorių A. Vertelka buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Dėl tokių permainų nepatenkintas A. Vertelka kreipėsi į teismą. Savo skunde garsusis nusikaltėlis teigė, kad jis buvo perkeltas į neparuoštą nuteistiesiems iki gyvos galvos aplinką.
„Tulpinių“ vadeiva teigė, kad jį patalpino į kamerą, kur yra pažeidžiamos higienos normos. A. Vertelka pabrėžė prastas laikymo sąlygas. Jo teigimu, tokia aplinka žemina asmens orumą.
A. Vertelka detalizavo, kad Alytaus pataisos namai esą buvo nepasiruošę vykdyti nuteistiesiems iki gyvos galvos skirtas resocializacijos programas. Pavyzdžiui, negali per dieną nuteistajam užtikrinti 8 valandų užimtumo.
Dėl šios priežasties „tulpinių“ vadeiva prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės 2 tūkst. eurų siekiančią neturtinę žalą. Vis dėlto, teismas nusprendė, kad tokie skundai yra nepagrįsti. Todėl A. Vertelkos prašymas buvo atmestas.
Žudė net savus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
Pasala iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams buvo surengta 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G. Kiesus su savo vairuotoju A. Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.
Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais – policijos uniformas vilkėjo V.Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A. Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.
Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G. Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.
Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino G. ir V. Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų sumą (apie 37 tūkst. eurų). Kiesų ir Galmino nužudyme dalyvavusius „tulpinius“ Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą ir Aleksandrą Lebedevą ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.
Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone. Tad „tulpiniai“ iš savo kelio naikindavo ne tik priešus, bet ir savus.
