Dėl tokių permainų nepatenkintas A. Vertelka kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). Savo skunde garsusis nusikaltėlis teigė, kad jis buvo perkeltas į neparuoštą nuteistiesiems iki gyvos galvos aplinką.
„Tulpinių“ vadeiva teigė, kad jį patalpino į kamerą, kur yra pažeidžiamos higienos normas. A. Vertelka pabrėžė prastas laikymo sąlygas. Jo teigimu, tokia aplinka žemina asmens orumą.
A. Vertelka detalizavo, kad Alytaus pataisos namai esą buvo visavertiškai nepasiruošę vykdyti nuteistiesiems iki gyvos galvos skirtas resocializacijos programas. Pavyzdžiui, negali per dieną nuteistajam užtikrinti 8 valandų užimtumo.
Dėl šios priežasties „tulpinių“ vadeiva prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą. Tiesa, VAAT atstovai, kol nėra priimtas nuosprendis šioje byloje, nesutiko atskleisti tikslios A. Vertelkos prašomos sumos. Portalo tv3.lt žiniomis, prašoma suma viršija 1 tūkst. eurų ribą, bet nėra neproporcingai „išpūsta“.
Pamiršo vieną „smulkmeną“
Tuo pačiu A. Vertelka prašė būti perkeltas į Pravieniškių pataisos namus. Taip jis išreiškė norą būti arčiau namų.
Anot A. Vertelkos, Alytuje yra pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės, ten jis patiria dvasinių sukrėtimų.
Bet VAAT teisėjai ketina nagrinėti tik skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mat A. Vertelka taip ir nesumokėjo žyminio mokesčio dėl pastarojo skundo (buvo dukart perspėtas dėl to).
Dėl tokios pamirštos „smulkmenos“ bent jau artimiausiu metu A. Vertelkai teks pamiršti apie galimybę išvykti iš Alytaus pataisos namų.
„Įvertinus tai, kad pareiškėjas iki įstatymu numatyto termino nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį, teismas A. Vertelkos skundą dalyje dėl Kalėjimų departamento nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo perkelti bausmę atlikinėti arčiau namų (Pravieniškių pataisos namus) nutarė laikyti nepaduotu, o kitoje dalyje skundą priėmė“, – rašoma teismo nutarime. Tuo pačiu dar kartą pabrėžiama, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priimtas nagrinėti. Sprendimą dėl to žadama skelbti šio mėnesio pabaigoje.
Žudė net savus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trys „tulpiniai“ – Virginijus Baltušis, A. Vertelka ir Audrius Andrušaitis iki gyvos galvos kalėti buvo nuteisti už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymus 2000-ųjų lapkritį.
1993-2000 metais įvykdyti nusikaltimai aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose. Sudėtingos bylos tyrimas užtruko ne vienerius metus, nes pareigūnams reikėjo atlikti daug ir sudėtingų ekspertizių, žemėje ir vandenyje ieškoti aukų palaikų ir nusikaltimų įrankių.
2007 metų kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį, kuriuo „tulpiniai“ taip pat nuteisti kalėti iki gyvos galvos už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
Pasala iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams buvo surengta 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G. Kiesus su savo vairuotoju A. Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.
Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320“ „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais – policijos uniformas vilkėjo V.Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A. Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.
Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G. Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.
Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino G. ir V. Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų sumą (apie 37 tūkst. eurų). Kiesų ir Galmino nužudyme dalyvavusius „tulpinius“ Egidijų Bučį, Giedrių Liubartą, Ramūną Narbutą ir Aleksandrą Lebedevą ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.
Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone. Tad „tulpiniai“ iš savo kelio naikindavo ne tik priešus, bet ir savus.
