tulpinių

Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas Panevėžio „tulpinių“ vadeivos Algimanto Vertelkos prašymas. Į teismą mafijos atstovas kreipėsi dėl galimybės jam paskirtą įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Prieš 16 metų vienas iš senųjų Panevėžio „tulpinių“ Vidmantas Kirklys (tuomet 43 metų), pravarde Mutka, įkliuvo Paryžiaus policijai bevagiliaudamas parduotuvėse. Lietuvos teisėsauga jau penkerius metus ieškojo V. Kirklio dėl kruvinų įvykių Panevėžio „Svainijos“ parduotuvėje per 1996-ųjų Kalėdas. Šio asmens kriminalinė istorija aprašoma laikraščio „Akistata“ archyvuose. Pateikiame svarbiausius akcentus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį atmetė kalėjimo teikimą iki gyvos galvos kalėti nuteistą buvusį Panevėžio „tulpinių“ lyderį Algimantą Vertelką perkelti iš Lukiškių kalėjimo į pataisos namus. „Manau, kad dar nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti laikant jį švelnesnės rūšies pataisos įstaigoje, nei kalėjimas“, – BNS sakė teisėjas Dainius Grizickas. Priimdamas sprendimą, jis atsižvelgė į A. Vertelkos įvykdytus sunkius nusikaltimus.

Vilniaus miesto apylinkės penktadienį atsisakė tenkinti Lukiškių kalėjimo teikimą perkelti daugybę žmogžudysčių įvykdžiusį Sigitą Gaidjurgį į pataisos namus. Už 16 tyčinių nužudymų S. Gaidjurgis kali iki gyvos galvos. Jau beveik 16 metų – nuo 2002 metų rudens – jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tam tikra laiką kalėjime praleidusiam nuteistajam įstatymai suteikia galimybę toliau tęsti bausmę pataisos namuose.

Po visą Lietuvą sukrėtusio jaunos merginos Ievos Strazdauskaitės nužudymo, žmonės ne tik įsiutę, bet įbaugiti. Esą nusikaltimų šalyje daugėja, gyventi darosi nesaugu. Viešojoje erdvėje ne tik liejama tulžis ant žudikų, bet ir reikalaujama gražinti mirties bausmę, esą tik ji išvalytų Lietuvą nuo nusikaltėlių. Tačiau teisėsaugininkai atkerta – mirties bausmė socialinių problemų neišspręs.

Policijos pareigūnai sunerimę, Panevėžyje galvas kelia jaunimo gaujos, siaubiančios namus, butus,  parduotuves. Prieš kelerius metus Panevėžyje, kuris dėl itin kriminogeninės padėties vadintas  Lietuvos  Čikaga, sutriuškinus pavojingą ir žiaurumu pagarsėjusią „Tulpinių“ gaują  bei susodinus į įkalinimo įstaigas pavienius nusikaltėlius, imta kalbėti, jog mieste ramu. Tačiau per pastaruosius mėnesius nusikalstamumas padidėjo.

Nuteistiesiems ribojamos naudojimosi kompiuteriu, apsipirkimo bei daiktų laikymo normos. Teisingumo ministerijai paskelbus apie keičiamas normas įkalinimo įstaigose,  Pravieniškių kolonijoje bausmę atliekantys asmenys paskelbė bado streiką. Nuteistiesiems uždrausta ilgiau nei tris valandas per parą žaisti kompiuterinius žaidimus. Be to, ribojamas prekių, kurių galima įsigyti kolonijos  parduotuvėse, sąrašas.

Po to, kai Šiauliuose dvi nepilnametės merginos sukapojo savo bendraklasę, prabilta apie ritualinės žmogžudystės versiją, tačiau Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko pavaduotojas Eugenijus Metlovas, dirbantis teisėsaugoje  daugiau nei trisdešimt metų metų, tikino: „Laimei, Lietuvoje to dar nėra. Tikrai, nesieju ir Šiaulių atvejo su ritualinėmis apeigomis“. Pasak jo, būdavę atvejų, kai nužudymai įvykdyti kapinėse, jų prieigose, ten išvartomi paminklai.

Nuo pat savo gyvavimo pradžios Panevėžio „tulpiniai“ ne tik nesiskaitė su aplinkiniais – jie negailėjo ir savų. Tuo metu, kai „šmikiniai“ buvo sodinami už grotų, „tulpiniai“ klestelėjo. Pirmiausia jie sugebėjo uždirbti iš kontrabandos. Sienos tada buvo bemaž nesaugomos, tad iš Lietuvos keliavo spalvotieji metalai, o į Lietuvą – didžiuliai furgonai alkoholio. Pelnas buvo neapsakomas. Dalį jo „tulpiniai“ panaudojo prasidėjusiai privatizacijai.

Specifiniai panevėžio reketininkų bruožai buvo atvirumas, cinizmas, žiaurumas, nesiskaitymas su aukomis, atsargumo nepaisymas. Sprogimų dirigentas Iš pradžių apie Kavioro grupuotę žinojo tik operatyvininkai ir tie pradedantys kooperatininkai, kuriuos pasiekdavo reikalavimas mokėti duoklę. Tačiau tai tęsėsi neilgai. Artimiausiu Kavioro pagalbininku ir bendražygiu buvo laikomas Psichas – Vitalijus Tuzovas. Įtaka ir autoritetu Kavioras nesidalino su niekuo.

Prokuroras Algimantas Kliunka prasitarė, jog kai kurie „kovotojais su mafija“ nėra net prisilietę prie garsiųjų bylų. Krimtosi dėl S. Čiapo mirties Vėliau tuometiniai policijos vadovai, kurie iki tol atsisakydavo kartu su prokurorais tirti ,,daktarų“ grupuotės veiklą, teigdami, kad neturi informacijos, kad nepasitiki Kauno policija, jautėsi gana nelaimingi dėl to, kad H. Daktarą sulaikė vieni prokurorai.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėti patys žiauriausi Lietuvos istorijoje nusikaltimai. Iki gyvos galvos kalėti nuteisti „tulpiniai“ Virginijus Baltušis, Algimantas Vertelka ir Audrius Andrušaitis. Praėjusiame „Akistatos“ numeryje jau rašėme, kad V. Baltušis dalyvavo nužudant 22 žmones, A. Andrušaitis – 20, A. Vertelka – 11 žmonių, o D. Blinkevičius – 5 žmones. Pastarajam teismas skyrė 8 metus nelaisvės.

Vilniaus apygardos teismas dar kartą kalėti iki gyvos galvos nuteisė Panevėžio „tulpinių“ grupuotės vadeivas Virginijų Baltušį, Algimantą Vertelką ir Audrių Andrušaitį. Šiuos tris nusikaltėlius bausti kalėjimu iki gyvos galvos siūlė ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai. Ketvirtąjį „tulpinį“ Darių Blinkevičių siūlyta įkalinti 16 metų, o su teisėsauga bendradarbiaujančiam Dainiui Skačkauskui prokurorai siūlė skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę.

Artėjant metui, kai žiaurumu išgarsėjusiems „tulpiniams“ bus skelbiamas teismo nuosprendis, vis labiau domimasi šių žmogžudžių turtu. Neįtikimai žiaurios egzekucijos, „Tulpinių“ gaujos vykdytos jų vardu pramintoje viloje, esančioje netoli Panevėžio, nė motais pirkėjams, norintiems tapti šio pastato šeimininkais. Panevėžio rajono Upytės seniūnijos, kurios teritorijoje stovi garsioji vila, seniūnas Albinas Skeiverys LŽ teigė vis dažniau sulaukiantis svečių, ketinančių įsigyti minėtą pastatą.