Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodoma, kad informacijos slaptumo žymos gali būti „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“. Atskleidus šią informaciją teisės susipažinti su slapta informacija neturintiems asmenims užtraukia atsakomybę.
„Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė G. Nausėda, komentuodamas A. Anušausko teiginius apie tankų pirkimą.
„Rašau kreipimąsi, rytoj išsiųsiu dėl ikiteisminio tyrimo dėl valstybės paslapties išviešinimo subjektams, kurie neturi teisės su ta informacija susipažinti. Situacija tokia, kad pati matote: prezidentas aiškiai įvardina įslaptintos informacijos kategoriją, kuri buvo atskleista. Slaptumo žyma yra pati žemiausia, „Riboto naudojimo“, bet vis tiek tai yra valstybės paslaptį sudaranti informacija“, – trečiadienį portalui tv3.lt sakė A. Širinskienė.
Nėra aišku, ar prezidentas, kalbėdamas apie riboto naudojimo informacijos atskleidimą, iš tiesų apeliavo į slaptumo žymą, kuri aprašoma Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, bet, Seimo narės nuomonė, prokuratūra tai išsiaiškins.
„Aš manau, kad prezidentas žino, kokį žodyną naudoja. Juo labiau, kad asmenys buvo įspėti neviešinti. Tai paprastai, kai susipažįstama su įslaptinta informacija, ant jos pasirašoma, tas įspėjimas yra matomas. Visi požymiai rodo, kad tai informacija su žyma, ne šiaip kalbėjimas“, – teigė parlamentarė.
„Kadangi A. Anušauskas kažkada feisbuko sekėjus skaičiavo ir verkė, kad juos prarado, tai man susidaro įspūdis, kad ministras pradeda valstybės paslaptis aukoti tiesiog savo matomumo labui. Tiesiog visą informaciją, kurią sužino, kaip paauglys bėga ir bando ją pirmas paskelbti feisbuke, kad didintųsi savo matomumą. Aš jau pradedu taip vertinti“, - teigė A. Širinskienė.
A. Anušauskas buvo patekęs į panašią nemalonią situaciją, kai jo sutuoktinė Lina Anušauskienė glamūrinėje laidoje gyrėsi, jog vyras jai pirmai papasakojo apie pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą, nors apie tai jau garsiai skelbė JAV žvalgyba, rašė tarptautiniai leidiniai. Kitą kartą viešėdamas Ukrainoje su prezidentu G. Nausėda krašto apsaugos ministras A. Anušauskas buvo paprašytas paslėpti paskelbtas nuotraukas feisbuke, nes tai buvo nesaugu.
Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo. Antradienį feisbuke ministras rašė, kad rinkdamasi tankus Lietuva vertino „Leopard“, amerikietiškų „Abrams“ ir korėjietiškų „Black Panther“ gamintojų pasiūlymus.
Anot ministro, pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Jis taip pat pridūrė, kad tankų gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį.
Pasak A. Anušausko, nors visų vertintų tankų pristatymo terminai yra panašūs ir siekia nuo ketverių iki šešerių metų, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni nei kitų. Jo teigimu, nors minimi du tankai kainuoja panašiai, tačiau „Leopard“ tankų išlaikymo išlaidos yra gerokai mažesnės.
Tankus Lietuva perka ketindama šalies kariuomenėje kurti diviziją. Tam, Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimu, iki 2030-ųjų kasmet gali vidutiniškai prireikti 200 mln. eurų.
Detalesne informacija apie tankų pirkimą A. Anušauskas pasidalino po parlamentaro Raimundo Lopatos kritikos. Jis teigė, kad pasirinkimo procesas vyko nepakankamai skaidriai.
Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose
