„Estija tveria, o ką mes? Latvija stato, o kur mes? Lenkija permeta, o kodėl mes? Ko gero patys dažniausi klausimai šiuo metu. Vagnerininkų emblemoje yra kaukolė – oj kaip baisu... Tokių emblemų galima ir daugiau pasigaminti, bet kaip tai pakeičia samdinių aprūpinimą amunicija (nėra), sunkiąja technika (paliko Rusijoje) ir pagaliau smegenimis (niekada neturėjo)? Lukašenka vos nulaiko Prigožiną, o Putinas vos nulaiko Lukašenką? Ane? Jau patikėjot?
Juk dar yra „baisioji“ Tik Tok'o armija, kuri niekaip nepasiekia kovos lauko. Tad gal išmokim informaciniame kare skirti realius dalykus, nuo dezinformacinių. Lenkijos kariuomenės pastovios dislokacijos vietos iki neseno laiko buvo ne rytinėje šalies dalyje, o centrinėje ir vakarinėje. Tam buvo ir istorinės priežastys. Pastaraisiais metais Lenkija daug daro didindama savo kariuomenę, kurdama naujus dalinius rytinėje šalies dalyje 50–150 km nuo sienos, kur mato grėsmes.
Palyginimui sugrįžkime prie Lietuvos, kurioje kariniai daliniai išsidėstę 20, 30, 40, 50, 80 km nuo potencialaus agresoriaus sienos. Tad iš esmės greta sienos budi mūsų aukštos parengties greito reagavimo batalionai, jau nekalbant apie kitus karinius dalinius, SOP. Nepamirštam ir sąjungininkų amerikiečių, kurie kartu su su mūsų kariais yra 15–20 km nuo sienos Pabradės poligono lauko stovyklose.
Tad baikim šokti pagal dezinformacines žinutes. Per pastaruosius metus Lietuvos kariuomenės (nekalbant apie sąjungininkus) galimybės ir ugnies galia ženkliai pasikeitė – turime realias galimybes iš šarvuotos technikos naikinti kelis šimtus šarvuotų ir nešarvuotų taikinių vienu metu, iki tankų imtinai. Karinis mobilumas ir gebėjimas greitai pervežti amuniciją ir kitus karinius krovinius padidėjo kelis kartus, šiais metais stipriai plečiasi mūsų gebėjimai naikinti artimu nuotolių taikinius ore, ženkliai pasididinome amunicijos ir kitas reikalingas atsargas... Pagaliau nepamirškime, kad esame viso NATO aljanso gynybinės sistemos dalis.
Todėl baikim baimintis savo šešėlio, o pasistenkim, bent jau nenuvertinti mūsų kariuomenės galimybių, kuri per artimiausius 1–3 metus sukurs ir dar papildomus ar visiškai naujus pajėgumus – HIMARS, NASAMS, elektroninės kovos ir kt“, – feisbuke rašė ministras.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.
Kaip rašo „SkyNews“, V. Putinas savo ruožtu apkaltino Lenkiją, esą valdžios atstovai turi teritorinių ambicijų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose.
Kreipdamasis į Lenkijos vadovus, diktatorius sakė, kad jie neva „pamiršo, kad vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana šaliai“.
Tokia V. Putino retorika atsirado po to, kai Lenkija, reaguodama į karinės bendrovės „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje, sustiprino savo sienų saugumą ir karius perkėlė į rytinę dalį.
„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.
„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.
Pernai A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.
