Taip jis kalbėjo po trečiadienį Briuselyje vykusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo, kuriame aptartas liepą Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas.
„Turime sutarti dėl gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo bei ambicingo ilgalaikio įsipareigojimo gynybos finansavimo didinimui. 2 proc. BVP gynybai turi būti grindys, tačiau Lietuva yra pasirengusi diskutuoti ir dėl didesnio įsipareigojimo“, – teigė A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva ir kitos regiono šalys sieks praktinių rezultatų stiprinant Aljanso priešakinę gynybą ir sąjungininkų įsipareigojimus rytiniam NATO flangui.
Ministro teigimu, NATO oro gynybos stiprinimas turėtų apimti ne tik papildomus naikintuvus, bet ir antžeminių oro gynybos sistemų dislokavimą regione.
„Lietuvai ypač svarbu sklandus perėjimas iš taikos meto NATO oro policijos misijos į oro gynybą. Tai turime ištestuoti praktiškai taikos metu. NATO oro gynybos pajėgumų stiprinimas padėtų oro gynybos pajėgoms greitai adaptuotis besikeičiančioje saugumo aplinkoje ir reaguoti nedelsiant į bet kokias provokacijas ar agresiją“, – sakė A. Anušauskas.
Susitikime Aljanso ministrai daug dėmesio skyrė aptarti gynybos investicijų įsipareigojimo atnaujinimą, dėl kurio galėtų būti sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, taip pat patvirtino politines gaires gynybos planavimui.
Šiuo dokumentu nustatomas NATO ambicijų lygis ir ilgalaikio Aljanso narių pajėgumų planavimo kryptis.
Susitikimo paraštėse A. Anušauskas susitiko su Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos gynybos ministrais. Taip pat vyko bendras Baltijos valstybių ir jose dislokuotoms priešakinėms pajėgoms vadovaujančių Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados gynybos ministrų susitikimas.
