Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) teigė, kad maždaug 20 Europos šalių, reaguodamos į Rusijos veiksmus Ukrainoje, 2022 metais „paskelbė arba nedelsiant padidinsiančios išlaidas gynybai, arba griežčiau įsipareigosiančios siekti ilgalaikių išlaidų tikslų“.
Savo metinėje ataskaitoje „Karinis balansas“ Londone įsikūręs analitinis centras nurodė, kad „invazija suteikė NATO atsinaujinusį tikslą; pastūmėjo Suomiją ir Švediją pateikti prašymą prisijungti prie Aljanso; ir paskatino Rytų Europos valstybes daugiau dėmesio skirti gynybai“.
Tačiau žemyne siaučianti infliacija nusinešė didžiąją dalį padidėjusių išlaidų įsipareigojimų – Europos gynybos išlaidos praėjusiais metais realiai padidėjo tik 0,8 procento.
Rusijos invazija taip pat paskatino Rytų Europos valstybes atnaujinti savo atsargas „modernesnėmis Vakarų karinėmis sistemomis“. Be to, viena pagrindinių gynybos tiekėjų Europoje tapo Pietų Korėja.
Nepaisant bendro dėmesio Rusijai, Jungtinės Valstijos ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią dėmesį skiria Kinijai, pridūrė IISS.
„Kinijos karinė modernizacija išlieka pagrindine Vašingtonui susirūpinimą keliančia sritimi“, – teigiama pranešime.
„Kinijos 7 proc. išlaidų gynybai padidėjimas 2022-ųjų biudžete, palyginti su 2021-ųjų skaičiais, yra jos didžiausias vertinant absoliučiais skaičiais“, – priduriama jame.
Ataskaitoje teigiama, kad Pekino veiksmai skatina regiono valstybes laikytis panašios taktikos: Pietų Korėja modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas, o Japonija planuoja didinti savo karinį pajėgumą papildomomis investicijomis ir naujomis partnerystėmis.
