Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.
Štai buvęs Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė dar balandžio 13 d. tarybos aptartą siūlymą kuo daugiau žmonių suskiepyti bent pirmąją vakcinos doze didinant intervalą tarp dviejų vakcinos dozių. Anot jo, tokiu būdu būtų kuo greičiau pasiekiamas bent dalinis visuomenės imunitetas.
Padidėtų vakcinacijos tempas
Pašnekovas pasakojo, kad planas būtų labai paprastas – paprasčiausiai paslinkti antros vakcinos dozės įskiepijimą vėlesniam laikui. Tokiu atveju atitinkamai padidėtų vakcinacijos tempas.
„AstraZeneca" vakcinos intervalas jau ir taip yra 12 savaičių, kuris, beje, pagrįstas mokslu ir noras ankstinti antrosios dozės įskiepijimą realiai yra vakcinos efektyvumo silpninimas. „Johnson & Johnson" ir taip reikalinga reikalinga viena dozė. Su „Moderna“ gal kiek kitaip yra, bet tuo metu „Pfizer“ atveju gali būti naudojamas 8 ar net 10 savaičių intervalas.
Ir jei „Pfizer“ siunta per savaitę stabiliai siekia 100 tūkst., t. y. 4 proc. populiacijos, tai skaičiuojame, kad per 4 savaites pirmąją doze galima įskiepyti 16 proc. Ir maksimaliai tai darant, tarkim, 8 savaites, galima pasiekti daug didesnius imunizacijos procentus“, – kalbėjo duomenų analitikas.
Kaip teigė jis, tokia strategija sėkmingai buvo taikoma Jungtinėje Karalystėje (JK), Kanadoje, Suomijoje ir Nepriklausoma ekspertų taryba tuo metu jai iš esmės pritarusi.
„Tokia rekomendacija yra pagrįsta tiek mokslu, tiek sėkmingu praktiniu išbandymu. Tad pagrindinis klausimas, koks yra mūsų tikslas – ar kuo daugiau žmonių vakcinuoti ir sumažinti ligonių kiekį, viruso plitimo mastą, ar daugiau kalbama apie patogumą. Kitaip sakant, gavęs pirmąją vakciną privalau gauti antrąją, o visi kiti mažai tada berūpi – važiuoju atostogauti, galiu pramogauti ir t.t.“ – svarstė V. Zemlys-Balevičius.
Estija intervalą prailgino visoms vakcinoms
Siūlymui ilginti intervalą tarp dviejų vakcinos dozių sakė neprieštaraujanti ir VU Gyvybės mokslų centro imunologė, Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narė prof. Aurelija Žvirblienė.
„Jei žiūrėtume į tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė, Estija, kuri visoms vakcinoms nustatė 12 savaičių intervalą, pavyzdžius, mano nuomone, tai būtų visai priimtina strategija“, – sakė ji.
Kaip pridūrė pašnekovė, jau kokios 6–7 šalys Europoje taiko tokius prailgintus intervalus.
Racionaliu JK sprendimą vėlinti „Pfizer“ antrą skiepą net 12 savaičių laikė ir onkoimunologas Marius Strioga.
„To tikslas yra kuo didesnę dalį žmonių paskiepyti bent viena doze ir jiems sukurti kad ir mažesnę, bet bent dalinę apsaugą nuo koronavirusinės infekcijos ir jos galimų padarinių, negu turėti mažesnę dalį su pilna apsauga, kai pakankamai didelė dalis lieka be visiškai jokios apsaugos“, – aiškino jis.
Anot specialisto, nėra imunologinio pagrindo manyti, kad vakcinos atidėjimas būtų susijęs su nepakankama apsauga.
„Priešingai. Tyrimai toje pačioje JK, Škotijoje parodė, kad po pirmosios dozės net ir vyresnėje nei 70 metų populiacijoje „Pfizer“ vakcinos efektyvumas siekia apie 50–60 proc. nuo simptominės ligos ir 70–80 proc. nuo hospitalizacijos. Taip, paskyrus antrą dozę efektyvumas išauga iki 90 proc. ir daugiau proc., bet mes matome, kad tai yra pakankama apsauga. Kuo mes didesnę žmonių dalį turėsime su tokia apsauga, tuo labiau tikėtina, kad sustabdysime viruso plitimą visuomenėje“, – aiškino onkoimunologas.
Jis paminėjo ir kitą dalyką – atlikti tyrimai, tiriant imunologinius komponentus persirgusių koronavirusine infekcija organizmuose per pirmus 6–8 mėnesius po infekcijos, antikūnų titras mažėja, bet per tą laiko tarpą, kai antikūnai pradeda mažėti, atminties B limfocitų kraujyje daugėja:
„Tai reiškia, kad imuninio atsako komponentų, kurie staigiai sugebėtų sureaguoti į jau patekusį virusą ir staigiai pagaminti antikūnų, kurie padėtų suvaldyti infekciją, daugėja.“
Kliūtis – teisiniai procesai
Tačiau A. Žvirblienė kartu pažymėjo, kad ne viskas taip paprasta ir visgi yra formalioji ir teisinė šio klausimo pusė.
„Tai būtų neatitikimas oficialioms gamintojų rekomendacijoms, „Pfizer“ vakcinos dozių intervalo ilginimui Lietuvoje Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nepritaria. Bet žiūrint iš mokslinės pusės intervalo pailginimas tarp dviejų dozių nėra nieko blogo. Juo labiau tą rodo kitų šalių patirtis“, – aiškino A. Žvirblienė.
V. Zemlio-Balevičiaus pastebėjimu, minėtus formalumus spręsti padėtų garantinis fondas: „Tokiu atvejų, jei pasitaikytų kažkokios nepageidaujamos reakcijos, tą kompensuotų ne gamintojas, o valstybė.“
Kol pakanka vakcinų, SAM nemato poreikio
Savo ruožtu dar prieš kurį laiką kvietusi diskutuoti specialistus dėl galimybės vėlinti „Pfizer“ skiepą, SAM jokio sprendimo nėra nepriėjusi.
„Kol kas atsižvelgiant į gaunamus vakcinų kiekius nukelti antrosios „Pfizer“ vakcinos dozės nėra numatyta. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ateityje negali būti pakeistas šis sprendimas norint suvakcinuoti kuo daugiau žmonių“, – informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta.
Kaip nurodė ji, buvo išklausytos visų ministerijos suburtos grupės specialistų nuomonės, tačiau konkretūs sprendimai būti priimti tuomet, jei vakcinų siuntos sumažėtų ir reikėtų paspartinti vakcinaciją pirmąją doze.
Įžvelgė daugiau rizikų
Portalas tv3.lt primena, kad visgi iškart po siūlymų vėlinti „Pfizer“ skiepo vėlinimą kai kurie specialistai tokius ketinimus įvertino gana kritiškai.
Gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis aiškino, kad ilginti „Pfizer“ antros dozės įskiepijimo laiką nėra tikslinga, nes rizikų yra daugiau nei galimų naudų.
„Intervalas tarp pirmos ir antros dozės yra nurodytas gamintojo – tai yra 3–4 savaitės, mes neturime analogų ir patirties su tokia vakcina, kad galėtume laikotarpį ilginti. Juo labiau negalime šio skiepo lyginti su viruso vektoriaus vakcinomis, kurių intervalai yra žymiai ilgesni, nes jos veikia truputį kitaip.
Imuninės sistemos prasme viena logika yra vienas mėnuo, kita logika – trys mėnesiai. Didelė bėda, kad žmonės skaičiuoja dozes, bet neįsigilina, kas už jų slypi, kokia yra biologinė prasmė, kodėl vienu atveju daroma vienaip kitaip, o kitu – kitaip“, – aiškino gydytojas.
Taip pat jis teigė abejojantis, kad taip keičiama vakcinavimo tvarka padėtų išlošti daugiau laiko.
„Kas iš to, jei paskiepysi dvigubai daugiau, jei to paskiepijimo kokybė gali nukentėti? Ir ką laimėsime? Mėnesį laiko? Gal geriau reikia mobilizuoti panaudojimą to, kas guli sandėliuose ir pradėti laisviau ir lanksčiau skiepyti žmones, kalbėti apie tiekimus“, – svarstė jis.
