Nepaisant to, kad statistiškai daugiau antikūnų paprastai rodo ir ilgesnę organizmo apsaugą, specialistai pažymi, kad imuninė sistema daug sudėtingesnis dalykas, kad jį būtų galima suvesti į vieno tyrimo eilutę.
Todėl, kaip pabrėžia mokslininkė, antikūnų nebuvimas savaime automatiškai nereiškia, kad žmogus neapsaugotas. Bet kuriuo atveju, specialistės teigimu, pasidaryti antikūnų testo niekas nedraudžia, tačiau būtų gerai, kad jo rezultatus interpretuotų išmanantis specialistas.
Kodėl taip skiriasi antikūnų tyrimų rezultatai? Ar verta nerimauti, jei jų taip ir neatsirado? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, imunologe prof. A. Žvirbliene.
Šiuo metu nemažai žmonių, ypač pasiskiepijusių, net vedini azarto skuba pasitikrinti, kiek gi turi antikūnų. Kaip tai vertintumėte – ar tokia praktika sveikintina?
Manau, kad skubėti tai daryti nėra būtina. Kodėl? Visa problema ta, kad žmonės tiesiog nežino, kaip tų tyrimų atsakymus interpretuoti ir paskui susijaudina, kad testas nieko neparodė ir panašiai. O juk ne visada būna aišku, kada žmogus tą testą darė – ar po vienos, ar dviejų skiepo dozių.
Patys vakcinų gamintojai žmonėms nerekomenduoja darytis antikūnų testo. Bet, aišku, negali to uždrausti – žmonės domisi, tai, žinoma, galima pasidaryti, bet iš to nereikėtų daryti kažkokių toli siekiančių išvadų. Apskritai, jei antikūnų testas bus reikalingas, jį paskirs gydytojas, pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas mato kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių reikėtų patikrinti, ar vakcina suveikė. Ir tada jis paskirs tą testą ir žinos, kaip interpretuoti.
Visgi, kaip minėjote, žmonės testus atlieka ir neretai stebisi, kodėl antikūnų titrai skiriasi dešimtimis ar net šimtais kartų. Kodėl taip yra?
Skirtumai yra dėl to, kad visi esame skirtingi. Štai, pavyzdžiui, kai mes laboratorijoje vienodomis kažkokio antigeno dozėmis imunizuojame genetiškai vienodas, to paties amžiaus ir lyties peles, matome skirtingo lygio imuninį atsaką. Ir niekada nebus taip, kad jis bus vienodas visoms pelėms. O ką jau kalbėti apie žmonių, kurie kiekvienas yra skirtingi, imuninį atsaką. Taigi nėra ko stebėtis, kad ir atsakas nėra vienodas.
Skirtingiems rezultatams įtakos turi kiekvienos laboratorijos taikomas skirtingas skaičiavimas?
Dabar visi kiekybiniai antikūnų testai yra standartizuoti. Pasaulinė sveikatos organizacija yra nurodžiusi tarptautinį standartą, pagal kurį sukalibruotus testų rezultatus visos laboratorijos ir turi pateikti. Taigi kokioje laboratorijoje dabar besidarytumėte kiekybinį testą, gausite standartizuotus atsakymus. Anksčiau buvo ta problema, kad norint sekti antikūnų kiekio dinamiką reikėjo tyrimus darytis visąlaik toje pačioje laboratorijoje, o dabar tai neturi reikšmės.
Gali būti taip, kad tyrimo atsakyme gali būti patekti du skaičiai – vienas yra vidinis laboratorijos, kuris gali būti tūkstančiai ar dešimtys vienetų, o kitas – standartizuotas rodiklis, vadinamieji BAU vienetai. Jei ir dabar atlikus tyrimus kažkur tie rezultatai nesutampa, gali būti, kad dar ne visos laboratorijos įsivedė tą standartą.
Ar didesnis antikūnų kiekis tiesiogiai koreliuoja su geresne apsauga nuo infekcijos?
Tikėtina, kad tas, kuris turi daugiau antikūnų, bus ilgiau apsaugotas, bet tai tikrai nėra taisyklė. Antikūnai yra tik vienas iš rodiklių, kuris leidžia pamatuoti imuninį atsaką. Bet nežinome, kaip veikia ląstelinis imunitetas, kiek jis yra stiprus, to kol kas su paprastu testu pamatuoti galimybės neturime. Visgi gali būti visokių variantų – kad antikūnų nėra arba jų labai mažai, bet žmogus vis tiek turi atsparumą. Aišku, jei jų yra daug, tikėtina, kad viskas gerai ir imunitetas veikia. Bet jei žmogus sirgo ar pasiskiepijo, o antikūnų nėra, greičiausiai imunitetas veikia, tiesiog to žmogaus organizmo imuninis atsakas formuojasi kiek kita kryptimi.
Persirgus lengva COVID-19 forma didesnė tikimybė, kad ir antikūnų bus mažiau nei, pavyzdžiui, gavus pilną vakcinaciją?
Kai kuriems žmonėms taip ir būna, bet čia vėlgi vienareikšmio atsakymo negali būti. Pasitaiko, kad ir besimptomiai žmonės turi labai daug antikūnų, taigi, kaip minėjau, kiekvienam imuninė sistema sureaguoja skirtingai. Bet, taip, yra tokia statistiškai nustatyta tendencija, kad besimptomiai ar labai lengvai persirgę asmenys turės žemesnį antikūnų lygį lyginant su tais, kurie sirgo ilgiau, sunkiau. Natūralu, kad tuomet imuninės sistemos sužadinimas būna stipresnis.
Antikūnų organizme natūraliai su laiku mažėja?
Statistiškai daugumai žmonių sumažėja ir, ką rodo Nemenčinėje atlikto tyrimo duomenys, kad praėjus metams po sirgimo didžiajai daliai žmonių, lyginant su tuo, kas buvo praėjus 6 mėnesiams, antikūnų lygis sumažėjo. Visgi virš 80 proc. žmonių, kurie sirgo prieš 12 mėnesių, jie tebeturi antikūnų. Tai irgi yra rodiklis, kad imuninis atsakas nėra toks trumpalaikis.
Tiesa, kad vėliau antikūnų gali staiga padaugėti vėl susidūrus su virusu, nors apie tai kitą kartą žmogus nė neįtaria?
Taip, vadinamoji buitinė imunizacija yra labai svarbi. Štai ir minėtojo Nemenčinėje vykdyto tyrimo atveju pastebėtas įdomus dalykas – daliai žmonių antikūnų lygis labai pakilo tarp 6 ir 12 mėnesio, nors nebuvo užfiksuota jokių atvejų, kad būtų PGR teigiami ir panašiai. Tai rodo tą buitinę imunizaciją, kada žmogus susiduria su virusu, pats to nejaučia, o imuninė sistema elgiasi taip, kaip gavusi vadinamąjį „boosterį“ – papildomą vakcinos dozę. Tokiu būdu formuojasi tvarus ilgalaikis imunitetas. Tą galima sieti ir su viruso atmainomis – tuomet imuninis atsakas irgi yra iš naujo sužadinamas. Aišku, tai jokiu būdu neturi skatinti žmonių specialiai stengtis persirgti natūraliu būdu.
Kaip suprantu, nereikia ir stebėtis, kad po pirmos, pavyzdžiui, „AstraZeneca“ vakcinos dozės antikūnų dar nesusidarė?
Taip tikrai gali būti, pati žinau atvejų, ir šeimoje turėjau, kad antikūnų po pirmos „AstraZeneca“ dozės nebuvo. Kaip yra po antros – dar nežinome, bet tikrai būna žmonių, kuriems jų nesusidaro. Ir čia išties būna tie atvejai, kai žmogus išsigąsta, kaip interpretuoti rezultatus, ima nerimauti, gal aš neatsparus ir pan. Taigi su tais testavimais irgi nereikėtų persistengti.
O ką daryti tiems, kuriems imunitetas po skiepo išvis nesusidarė?
Kol kas dėl to yra tik svarstymai, kad galbūt reikėtų papildomos vakcinos dozės. Tačiau tai būtų visiškai ne pagal gamintojo rekomendacijas, nes nei jie, nei agentūros nėra nieko apie tai pasisakę. Tai nebent šalys gali bandyti nusistatyti savo taisykles ir tai bus ne pagal gamintojo rekomendacijas. Tai kol kas viskas vyksta tik mokslinių svarstymų lygmenyje. Šis dalykas būtų tos pačios eilės klausimas kaip ir apskritai revakcinacijos poreikis – realaus pasaulio duomenys sprendimų dėl to dar neleidžia daryti.
Dėkoju už pokalbį.
