1991 m. trejetas žemesniųjų Atstovų rūmų narių išvyko į kelionę Azijoje. Jos metu vienas jų Honkonge aplankytas disidentas paskatino Amerikos politikus, atvykus į Pekiną, parodyti solidarumą su valdžios oponentais ir Tiananmenio aikštės žudynių aukomis. Jie greitai sutiko su šia drąsia idėja.
„Pritardami mes visi vienu metu linktelėjome galvomis“, – prisimena Benas Jonesas, tuometinis demokratų partijos kongresmenas iš Džordžijos. Į šią kelionę su juo leidosi ir Vašingtono respublikonas Johnas Milleris bei N. Pelosi – perspektyvi demokratė iš Kalifornijos.
Slapta nusigavę į milžinišką aikštę, kurioje prieš dvejus metus buvo žiauriai numalšintas protestas, ši amerikiečių trijulė išskleidė disidentų duotą plakatą. Jį į šalį nelegaliai įsivežė B. Jonesas.
Ant šio plakato buvo anglų ir kinų kalbomis išsiuvinėta frazė: „Tiems, kurie žuvo už demokratiją Kinijoje.“
Tokia įžūli demonstracija išprovokavo greitą policijos atsaką ir didelį diplomatinį pasipiktinimą. Tiesa, jis nė iš tolo neprilygo tarptautiniam šurmuliui, kilusiam po N. Pelosi, kuri dabar yra Atstovų rūmų pirmininkė, antradienį įvykusio vizito Taivane.
Tačiau šiuos du įvykius jungia vienas bendras dalykas – ilgametis N. Pelosi aktyvizmas Kinijos klausimu. Pastarasis jos susirėmimas tėra naujausias per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią N. Pelosi politinę karjerą. Ji ne kartą yra metusi iššūkius Kinijos vyriausybei dėl žmogaus teisių padėties šioje valstybėje ir kitų klausimų. Tai dar vienas pavyzdys, kuomet stipriausia moteris Vašingtone nesibaimina kovoti dėl dalykų, kurie yra verti visų pastangų.
Jos bendražygiai teigė, kad tie, kas nutekino jos kelionės planus, norėdami sukelti Kinijos vyriausybės pasipriešinimą ar Joe Bideno administracijos nerimą, tikėdamiesi, kad tai būtų atgrasę politikę nuo šio kelionės, smarkiai klydo.
„Jie pasirinko ne tą žmogų“, – sakė Masačiusetso demokratas ir atstovų rūmų narys Jimas McGovernas. Kartu su N. Pelosi jis nagrinėja su Kinija susijusius žmogaus teisių klausimus ir yra su ja vykęs į vizitą šioje šalyje. „Jos neįmanoma įbauginti. Ji nepasiduoda patyčioms“, – teigia J. McGovernas.
Nors kai kurie jos apsisprendimą vykti, nepaisant Kinijos keliamos grėsmės bei Baltųjų rūmų išreikšto nerimo, laiko neapgalvotu sprendimu, šis vizitas puikiai atspindi N. Pelosi gilų įsitikinimą, kad Kinija turi atsakyti už savo veiksmus: poziciją Tibeto ir Honkongo atžvilgiu, elgesį su uigūrais ir politinių aktyvistų įkalinimą.
Toks elgesys šiai Kalifornijos demokratei yra būdingas ir dėl to, kad jos pareigos yra antros pagal svarbumą po prezidento. Ji retai kada vengia atsakyti į viešus savo priešininkų grasinimus, o kartais randa neįprastų būdų priminti jiems apie savo stiprybę.
82-ejų N. Pelosi, kuri pirmininkės poziciją žadą palikti pasibaigus šio Kongreso kadencijai, taip pat stengiasi suprasti, koks bus jos politinis palikimas. Panašu, kad jam bus būdinga tvirta pozicija Kinijos klausimu.
Dar valdant prezidentams George‘ui H. W. Bushui ir Billui Clintonui, N. Pelosi ragino neleisti ekonominei santykių su Kinija naudai užgožti žmogaus teisių padėties šioje šalyje ar atgrasyti politikus nuo griežtos kritikos.
„Jeigu tylime dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje dėl ekonominių priežasčių, mes prarandame teisę kalbėti apie žmogaus teises bet kokioje kitoje pasaulio vietoje“, – pernai, minint 32-ąsias Tiananmenio aikštės žudynių metines, sakė N. Pelosi.
Ji nuolat skatina priimti su Honkongu ir Tibetu susijusius teisės aktus, Kongreso rūmuose ji yra priėmusi Tibeto dvasinį lyderį Dalai Lamą, ragino boikotuoti Pekino olimpines žaidynes. Ji ne kartą prieštaravo B. Clintonui, kuris siekė suteikti ir išlaikyti palankų prekybos su Kinija statusą. Jis teigė, kad tokia politika padėtų gerinti žmogaus teisių padėtį Kinijoje. N. Pelosi su tokia pozicija griežtai nesutiko.
„Vykdant politiką, kuri palaiko Kinijos vyriausybę, JAV tik prisidės prie Kinijos žmonių bei jų vilčių ir siekių suvaržymo“, – 1997 m., pasipriešindama B. Clintono Baltiesiems rūmams, teigė N. Pelosi.
Ir Kinija pastebėjo nuolatinę šios politikės kritiką. Pernai, N. Pelosi paraginus boikotuoti Olimpines žaidynes, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas atkaltino ją skleidžiant melą ir dezinformaciją. Pasak Kinijos pareigūnų, pasinaudodama žmogaus teisėmis kaip pretekstu, ji siekia apšmeižti Kiniją ir sutepti jos įvaizdį.
Antradienį „The Washington Post“ paskelbtame jos komentare, N. Pelosi priminė skaitytojams apie savo kelionę į Tiananmenio aikštę prieš 30 metų.
„Pekinas ir toliau nepaiso žmogaus teisių ir teisės viršenybės, kol prezidentas Xi Jinpingas siekia kuo labiau sustiprinti savo valdžią“, – rašė politikė.
Jos bendražygiai pastebi, kad N. Pelosi rūpinasi padėtimi Kinijoje ne tik dėl San Franciske gyvenančių rinkėjų iš Azijos. Tam įtakos turėjo ir jos ilga patirtis Atstovų rūmų žvalgybos komitete, kuriam jai teko ir pirmininkauti.
„Tai jos atliktų darbų ir lyderystės, kuri tęsiasi jau 33-ejus metus, tęsinys“, – tikino Carolyn Bartholomew, buvusi N. Pelosi personalo vadovė, dabar tapusi JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo priežiūros komisijos nare.
Atsižvelgus į jos požiūrį į Kiniją, jos sprendimas vykti į kelionę, nepaisant tiek Kinijos, tiek Amerikos pareigūnų perspėjimų, visiškai nestebina jos kolegų.
„To buvo galima tikėtis, – sakė J. McGovernas. – Tuo ji rūpinasi kasdien nuo tada, kai ji pateko į JAV Kongresą. Ji yra išskirtinė žmogaus teisių gynėja.“
Ji taip pat susilaukė stipraus respublikonų palaikymo, kurie paprastai būna aršiausi jos kritikai. Jie gyrė jos sprendimą įgyvendinti savo planus ir aplankyti Taivaną. Jų nuomone, ji neturėjo jokio kito pasirinkimo, ypač po to, kai Kinijos vyriausybė pradėjo grasinti atsakomaisiais veiksmais, jeigu politikė atvyks į Taipėjų.
„Aš tuoj pasakysiu keturis žodžius tokia tvarka, kokia dar niekada nebuvau sakęs, o šie keturi žodžiai yra: „Nancy Pelosi buvo teisi“, – pareiškė senatorius iš Misūrio bei respublikonų vadovybės narys Roy‘us Bluntas. – Mes turime parodyti, kad Taivanas yra svarbus demokratijai, kad Taivanas yra svarbus mūsų nacionaliniam saugumui, kad Taivanas yra svarbus mūsų ekonomikai. Ir, mano nuomone, kiti taip pat paseks N. Pelosi pavyzdžiu.“
Tiesa, kai kurie demokratai privačiai piktinosi laiku, kurį N. Pelosi pasirinko šiam vizitui. Tiesa, jis turėjo įvykti balandį, tačiau buvo atidėtas politikei užsikrėtus koronavirusu. Jų teigimu, šios kelionės sukeltas sąmyšis atitraukia dėmesį nuo kai kurių demokratų pergalių Kongrese, ir labiau atspindi N. Pelosi siekį pasireikšti pasaulinėje arenoje baigiantis jos kaip Atstovų rūmų pirmininkės laikui.
Bet tie, kurie geriausiai žino N. Pelosi požiūrį į Kiniją, mano, kad tai visiškai nesusiję su pastarojo meto politiniais įvykiais.
„Ji į žmogaus teises žiūri labai rimtai, – sakė B. Jonesas, buvęs televizijos aktorius, Atstovų rūmuose praleidęs dvi kadencijas. Savo namuose Virdžinijoje jis vis dar turi tą patį plakatą, kurį jis, kartu su N. Pelosi, prieš 30 metų laikė Tiananmenio aikštėje: „Dėl to jaučiu jai didelę pagarbą, nes tam reikia daug drąsos.“
