• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje turėtų drastiškai sumažėti benzinu ir dyzelinu varomų transportų priemonių, o jas pakeis varomos elektra, biodujomis ir vandeniliu. Tam valstybė iš savo ir europinių pinigų ketina atriekti šimtus milijonų eurų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad radikaliai bus keičiama įkrovimo punktų infrastruktūra, daugiau bus tiesiama pėsčiųjų ir dviračių takų, atsinaujins ir viešasis transportas.

Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje turėtų drastiškai sumažėti benzinu ir dyzelinu varomų transportų priemonių, o jas pakeis varomos elektra, biodujomis ir vandeniliu. Tam valstybė iš savo ir europinių pinigų ketina atriekti šimtus milijonų eurų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad radikaliai bus keičiama įkrovimo punktų infrastruktūra, daugiau bus tiesiama pėsčiųjų ir dviračių takų, atsinaujins ir viešasis transportas.

REKLAMA

Taip jis kalbėjo Seime surengtoje Žaliųjų savivaldybių konferencijoje.

Transporto arba susisiekimo sektorius yra plati ir daugeliui žmonių aktuali sritis. Kai atkeliauju į savivaldybes, pirmiausia, kalbame apie kelius, bet kalbant apie žaliąją transformaciją, ką visi galime ir turime padaryti, kad transporto sektorius mažiau terštų aplinką“, – sakė M. Skuodis.

Susisiekimo ministro teigimu, transporto sektorius atsakingas už maždaug trečdalį visų Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

REKLAMA
REKLAMA

Transporto parkas pasikeis neatpažįstamai

Absoliuti dauguma taršos yra kelių transporto sektoriuje. Mes neturime daug taršos geležinkeliuose, laivuose ar aviacijoje, lyginant su kitomis šalimis. Didžioji liūto dalis – lengvosios transporto priemonės, kurios Lietuvoje dominuoja. Lietuviai mėgsta automobilius, kiekviena šeima turi daugiau nei po vieną automobilį ir dėl to turime visas pasekmes“, – pasakojo M. Skuodis.

REKLAMA

Pasak jo, Lietuvoje yra apie 15 tūkst. transporto priemonių, kurios varomos alternatyviais degalais. 2023 m. Lietuvoje registruota kiek daugiau, nei 14 tūkst. elektra varomų transporto priemonių, 587 varomos gamtinėmis biodujomis ir viena transporto priemonė, kuri varoma vandeniliu.

Tik 0,8 proc. viso šalies lengvųjų automobilių parko sudaro transporto priemonės, kurios yra varomos alternatyviais degalais.

Tačiau Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad per artimiausius septynerius metus šių automobilių skaičius, jei norima pasiekti išsikeltus taršos mažinimo tikslus, turi būti 20 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Numatoma, kad iki 2030 m. lengvųjų automobilių parką turi sudaryti daugiau nei 240 tūkst. elektromobilių, daugiau nei 2 tūkst. vandeniliu varomų automobilių ir daugiau nei 15 tūkst. varomų dujomis.

Pasiekti šiems tikslams bus skiriama daugiau nei 99 mln. eurų.

Bus kur pasikrauti

M. Skuodis teigė, kad viena pagrindinių problemų su elektromobiliai šalia kainos, kuri, ministro tvirtinimu, anksčiau ar vėliau susilygins su tradicinių automobilių, yra įkrovimo stotelės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susisiekimo ministerija kartu su savivaldybėmis yra parengusi žemėlapį, kur yra pavaizduotos planuojamos įkrovimo stotelės.

Tikslai yra tokie, kad mes turėtume padidinti pakankamai radikaliai tą infrastruktūrą“, – tikino M. Skuodis.

Susisiekimo ministerijos skaičiavimai, iki 2030 m. šalyje turi būti 6 tūkst. lengviesiems automobiliams skirtų įkrovimų stotelių (dabar jų yra 860), viešajam transportui – 50 (dabar – 3), sunkiajam krovininiam transportui – 300 (dabar nėra nė vienos).

REKLAMA

Per artimiausius septynerius metus Lietuvoje turėtų atsirasti ir 10 vandenilio papildymo punktų, kurių šiuo metu išvis nėra, ir 30 biodujų papildymo punktų, kurių šiuo metu šalyje yra tris kartus mažiau.

Ministro tikinimu, tokios alternatyvių degalų stotelės atsiras tiek miestuose ir miesteliuose, tiek prie magistralinių kelių.

Įkrovimo punktų plėtrai bus skiriama daugiau nei 98 mln. eurų. Susisiekimo ministro teigimu, nuo 2029 m. nebus galima registruoti naujų, ne alternatyviais degalais varomų transporto priemonių.

REKLAMA

Daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų

Kitas būdas mažinti transporto taršą – gerinti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą. M. Skuodis pabrėžia, kad tam Europoje skiriamas didžiulis dėmesys.

Matome, kad iki 2030 metų galime miestuose ir šalia valstybinės reikšmės kelių turėti apie tūkstantį kilometrų papildomų takų, kurie išspręs labai daug kliūčių, kai vienoje vietoje gabaliukas yra, kitoje vietoje gabaliukas yra, o jungties nėra. Šiuo metu mes fokusuojamės į jungtis, kas leidžia žmonėms judėti dviračiais ir pėsčiomis“, – pasakojo M. Skuodis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tam bus skiriama daugiau nei 100 mln. eurų.

Plėsis ir alternatyviais degalais varomo viešojo transporto priemonių parkas. Šiuo metu jame – 763 transporto priemonės, iki 2030 m. tikimasi pasiekti, kad parką sudarytų daugiau nei 3 tūkst. tokio tipo priemonių. Tam ketinama atriekti virš 220 mln. eurų.

Apibendrindamas M. Skuodis teigė, kad Lietuvos tikslas iki 2030 m. yra sumažinti ŠESD kiekį 14 proc., lyginant su 2005 m. duomenimis.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Vertimas į lietuvių kalbą
Vertimas į lietuvių kalbą
Ką paporino mums skuodžiai. Ogi štai ką. Visiems atrodo, kad mes esame idiotai, bet mes nesame idiotai. Mes ir toliau įrenginėsime pėsčiųjų ir dviračių takus, nes taip yra pakankamai lengva išplauti daug milijonų. O dar daugiau milijonų - šimtus milijonų - išplausime įrenginėdami infrastruktūrą elektromobiliams, kurių niekas neperka ir nepirks. Nes jie brangūs, nors ir prie kiekvieno sukrypusio namo kaime atsirastų skuodžių įrengtos įkrovimo stotelės. Bet mums tai nerūpi - mūsų užsiėmimo tikslas yra visai kitas, o būtent "įsisavinti" šimtus milijonų Europos Sąjungos pinigų dar pridedant ir nemažą dalį iš Lietuvos biudžeto. Va ką mums pasakė tamstos skuodžiai. Kai Lietuvoje tėra 0,8 proc. alternatyviu kuru varomų automobilių, ne įkrovimo stoteles elektromobiliams, kurių nėra už šimtus milijonų įrenginėti reikia, ne šimtus kilometrų dviračių takų, bet gatves ir kelius statyti, esamus platinti ir rekonstruoti, tvarkyti kitą automobiliams skirtą infrastruktūrą. Net ir tie jūsų elektromobiliai ir nauji ir žali autobusai važiuoti turės ne oru, bet keliais ir gatvėmis, kurie nėra tvarkomi, prižiūrimi ir remontuojami. Apie naujų tiesimą jau seniai užmiršta. Kas pirks naują elektromobilį, kad jį užbaladotų važiuodamas duobėtomis gatvėmis su įkritusiais kanalizacijos šuliniais arba iš viso niekur nepravažiuotum, nes gatvės bus susiaurintos tiek, kad net ir Šimašius su savo dviračiu nebepravažiuos. Bet tai skuodžiams nesvarbu, jo programoje tokie menkniekiai kaip keliai neegzistuoja. Programa paprasta: kol esi valdžioje, "įsisavink" visus pinigus, prie kurių turi prikišęs rankas. Tuomet ir pats būsi riebus, ir šeimyna, ir visi draugai ir draugų draugai. Ir partija bus patenkinta - jos nariai juk sėdi svarbiuose valstybiniuose postuose, per kuriuos "įsisavinami" visi tie šimtai milijonų. Tai kalbėjo mums skuodžiai. Amen
Ir idiotizmas
Tokius nevykelius, pinigu plovikus, kaip skuodis ar gentvilas reiktu ismesti is postu be teises dirbti darba sudetingesni nei kroviko.
Nei Bmw nei mercedes koncernai net nesiruosia atsisakyti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, dabartiniai elektriniai automobiliai nunyks kol neatsiras kieto tipo akumulatoriai, su kuriais be pakrovimo automobilis nuvaziuotu 1200-1500km. Dabartiniai tai padityciojimas: deklaruoja nuvaziuojama atstuma 400 km, realiai toks nuvaziuoja apie 200 km, o ziema apie 140km. Kokiu idiotu reikia buti, kad toki pirkti?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų