Vaikų vakcinacijos rodikliai skirtingose šalies vietose skiriasi kaip diena ir naktis. Pavyzdžiui, Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybėse nuo COVID-19 yra paskiepyta daugiau nei pusė 12–15 m. amžiaus vaikų.
Tačiau Šalčininkuose šis rodiklis skiriasi kone dešimt kartų – čia paskiepyta vos kiek daugiau nei 6 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių vaikų.
Tačiau savivaldybės sutaria – kuo daugiau vaikų yra paskiepyta, tuo mažiau COVID-19 atvejų ugdymo įstaigose užfiksuojama.
Skatinimui pasitelktos įvairios priemonės
Vaikų vakcinacijos rodikliais pirmauja Neringos rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Statistikos departamento antradienio duomenimis, Neringos savivaldybėje yra paskiepyta 55,6 proc. 12–15 m. amžiaus grupei priklausančių vaikų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 51,5 proc.
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė sako, kad palyginus aukštą vaikų vakcinacijos rodiklį pasiekti pavyko dėl kelių priežasčių.
Pirma, ir kone svarbiausia priežastis – tėvų sąmoningumas. Besiskiepijantys tėvai paprastai vakcinuotis skatina ir savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tik tiek, pasak specialistės, neužtenka. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė taikė ir tam tikras tikslines priemones.
V. Turauskytė pasakoja, kad vaikai ir jų tėvai buvo nuolat informuojami apie vakcinų naudą. Tam buvo pasitelkti dienynai, informaciją platino mokyklų vadovai. Taip pat imtasi ir kitų priemonių.
„Dar vasarą prie Baltojo tilto buvo surengtas renginys vaikams ir tėvams. Buvo pastatytas skiepobusas, renginio metu buvo skatinama eiti pasiskiepyti į šalia esantį skiepobusą. Taip pat turėjome mobilias komandas ir skiepobusus, kurie vyko į mokyklas.
Tai pasiteisino. Tam tikru sutartu laiku į ugdymo įstaigą atvykdavo skiepobusas. Vakcinuotis ateidavo tiek mokytojai, tiek vaikai su tėvais“, – tv3.lt komentuoja V. Turauskytė.
Tikėtina, kad kitą savaitę Vilniaus mieste bus pradėta skiepyti vaikus nuo 5 m. amžiaus. Savivaldybė ruošia tikslines būtent šiai amžiaus grupei informuoti skirtas priemones, be to, parengė specialius lipdukus mažiesiems.
„Žinoma, reikia imtis ir kitų prevencinių priemonių – kaukių dėvėjimas, vėdinimas, dezinfekcija. Galiu švietimo skyriaus vardu pasakyti, kad tai vadovams yra nuolat primenama“, – teigia V. Turauskytė.
Kai tėvai patys nesiskiepija, skiepyti vaikų jų niekas neįkalbės
Kauno miesto savivaldybė taip pat yra viena iš daugiausiai 12–15 m. amžiaus vaikų paskiepijusi savivaldybė. Statistikos departamento antradienio duomenimis, Kauno mieste yra paskiepyta 40,1 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių vaikų.
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Milda Labašauskaitė džiaugiasi, kad savivaldybė neatsilieka ir bendrais skiepijimo rodikliais, ne tik vaikų vakcinacija. Antradienio duomenimis, Kauno mieste yra paskiepyta kiek daugiau nei 68 proc. gyventojų.
„Jeigu skiepijasi tėvai, automatiškai tikėtina, kad jie skiepys ir savo vaikus. Kitos priežastys – sąmoningumas, žiniasklaidos ir šeimos gydytojų įtaka. Jei dėliojame visus kriterijus, manome, kad padarėme gerą viešinimo kampaniją įtraukiant vaikus, medikus. Buvo sukurti video siužetai. Taip pat vakcibusai – galima teigti, kad ypač prieš rugsėjo mėnesį ėjo ir skiepijosi“, – tv3.lt pasakoja M. Labašauskaitė.
Be to, rugsėjo pradžioje buvo organizuojama akcija, kai vakcibusai vyko į mokyklas ir suteikė galimybę vaikams su tėvais vakcinuotis tiesiog Kauno mokyklose.
Specialistė teigia, kad įtakos skatinant vaikus vakcinuotis galėjo turėti ir aktyvus Lietuvos moksleivių sąjungos įsitraukimas bei pedagogų nusiteikimas skiepytis patiems kartu skiepytis skatinant moksleivius.
„Paskutinis kriterijus – įvestas galimybių pasas pramogoms vaikams nuo 12 m. Tai irgi keliais procentiniais punktais prisidėjo, negalime to atmesti“, – sako M. Labašauskaitė.
Šalčininkuose skiepo laukia vienas vaikas
Prasčiausi ne tik vaikų, bet ir visų gyventojų vakcinacijos rodikliai – Šalčininkų rajono savivaldybėje. Čia paskiepyta vos 6,1 proc. 12–15 m. amžiaus grupei priklausančių vaikų.
Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus specialistės Jolanta Černiavskienės žemi vaikų vakcinacijos rodikliai nestebina.
„Kadangi stringa ir vyresnio amžiaus asmenų vakcinacija, čia, matyt, priklauso ir nuo tėvų. Tėvai turi sutikti, o kadangi tėvai nesiskiepija, tai jie neskiepija ir vaikų“, – tv3.lt komentuoja J. Černiavskienė.
Specialistė sako, kad savivaldybė jau ruošiasi vaikų nuo 5 m. amžiaus vakcinacijai. Savivaldybė jau užsakė vakciną vaikams, planuojama, kad nuo 5 m. amžiaus vaikai turėtų būti pradėti skiepyti artimiausiu metu.
„Turime vieną užsirašiusį vaiką, tėveliai prašė informuoti“, – teigia J. Černiavskienė.
Savivaldybė neseniai organizavo pokalbį su gyventojais, kurio metu buvo aptarta skiepų nauda ir atsakyta į gyventojams kylančius klausimus dėl vakcinų.
Be to, savivaldybė organizuoja ir gyventojų apklausas, bando išsiaiškinti priežastis, kodėl gyventojai vengia vakcinuotis.
Vakcinacija mažina protrūkius mokyklose
Statistikos departamento pateikiamas koronaviruso protrūkių žemėlapis rodo, kad visoje šalyje yra fiksuojami 499 protrūkiai ugdymo įstaigose. Nors žemėlapis neleidžia išskirti, kiek protrūkių fiksuojama kiekvienoje skirtingoje savivaldybėje, matyti, kad protrūkių Kauno miesto mokyklose yra fiksuojama.
Tačiau M. Labašauskaitė sako, kad dabartinė situacija yra kur kas geresnė nei buvo prieš moksleivių atostogas. Būtent po jų savivaldybėje yra fiksuojamas protrūkių sumažėjimas.
„Protrūkių lokacijų yra mažiau ir jose yra žymiai mažiau atvejų. Tam, aišku, gali daryti ir vaikų pasiskiepijimas, nes automatiškai mažiau užsikrečia“, – teigia M. Labašauskaitė.
Protrūkiai fiksuojami ir Vilniaus miesto mokyklose. nSekmadienio duomenimis, Vilniaus mieste iki 18 m. amžiaus grupėje buvo nustatyti 53 teigiami COVID-19 atvejai. O gruodžio 4 d. Vilniaus mieste buvo nustatyti 365 atvejai, 100 iš jų priskiriami vaikams.
„Sergamumas dabar nėra toks didelis. Žinoma, yra protrūkių. Kiekvieną savaitę su NVSC turime susitikimą, kurio metu aptariame protrūkius ugdymo įstaigose. Jeigu yra galimybė, imamės veiksmų, pavyzdžiui, admininistracijos direktorės sprendimu galima klasėje tam tikram laikui nutraukti veiklą“, – sako V. Turauskytė.
Specialistės vertinimu, situacija Vilniaus miesto ugdymo įstaigose yra valdoma. V. Turauskytė viliasi, kad prie situacijos valdymo prisideda ir vaikų vakcinacija. Vis dėlto ji pastebi, kad dar apie pusė vaikų yra nepasikiepyti.
Šalčininkų savivaldybės atstovė J. Černiavskienė sako, kad rajone yra nuolat fiksuojami protrūkiai ugdymo įstaigose. Specialistė spėja, kad tai yra tiesiogiai susiję su nedideliu paskiepytų vaikų skaičiumi.
„Skiepas nėra 100 proc. apsauga, bet tikrai tikiu, kad jeigu vaikai būtų paskiepyti, protrūkių būtų mažiau“, – teigia J. Černiavskienė.
Protrūkiai dažniausiai fiksuojami didesnėse rajono mokyklose, o pavienių susirgimų pasitaiko visur.
Antradienio duomenimis, visoje Lietuvoje yra paskiepyta 33,4 proc. 12–15 m. amžiaus vaikų.
Šimonytė apie vaikų skiepijimą nuo 5 metų: pradėsime iš karto, kai tik gausime vakcinų
Lietuva netrukus ketina pradėti skiepyti 5–11 m. amžiaus vaikus. Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad šie vaikai bus skiepijami iš karto, kai tik Lietuva gaus tam tinkamų vakcinų.
„Kai tik gausime vakcinas. Informacija, kurią paskutinę turime, kad turėtume gauti kažkur gruodžio antroje pusėje. Bet kada tiksliai, negaliu pasakyti. Iš karto ir pradėsime“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, vaikų vakcinacija yra svarbi dėl to, kad vaikai yra tos amžiaus grupės, kurios užsikrečia koronavirusu ir turi riziką užkrėsti senjorus, kurie iki šiol prasčiausiai skiepijosi nuo koronaviruso.
„Reikia matyti, kad, jeigu vertinsime pagal amžiaus grupes, kur yra didžiausias procentas žmonių, kurie yra imunitetą per užsikrėtimą, tai yra būtent vaikų grupės ir būtent grupė 12–15 metų, kurioje užsikrėtusių arba su virusu susidūrusių vaikų yra dvigubai daugiau nei visa populiacija, kita didesnė grupė – tų vaikų tėveliai.
Akivaizdu, kad jeigu mes norime maksimaliai saugios visuomenės, kai kalbame apie imunitetą, tai kalbame apie visos populiacijos imunitetą, o ne atskirų grupių imunitetą“, – sakė I. Šimonytė.
COVID-19 protrūkių praėjusią savaitę padaugėjo nežymiai
Portalas tv3.lt primena, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) antradienį pranešė praėjusią savaitę fiksavę nedidelį COVID-19 protrūkių skaičiaus augimą. Užfiksuota 8 proc. daugiau protrūkių nei savaitę prieš tai.
Įstaigos laikinosios vadovės Giedrės Aleksienės teigimu, pagal protrūkius šiuo metu esame spalio mėnesio pradžios lygyje.
„Daugelyje sektorių analizuodami protrūkius stebime, jog situacija išlieka stabili, didelių „gaisrų“ išvengiama. Tokių rezultatų pasiekėme vakcinos pagalba“, – teigė G. Aleksienė.
NVSC duomenimis, praėjusią savaitę ugdymo įstaigose fiksuoti 455 protrūkiai – 90 daugiau nei savaitę anksčiau. Pasak specialistų, nors protrūkių ir padaugėjo, tačiau absoliuti dauguma jų nėra skaitlingi.
Daugiausia protrūkių registruota pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose – apie 85 proc. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
Protrūkių struktūroje pokyčių nepastebėta.
Anot epidemiologų, palankios tendencijos ir toliau stebimo gydymo ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose.
Gydymo įstaigose protrūkių sumažėjo nuo 47 iki 45, o socialines paslaugas teikiančiose įstaigose praėjusią savaitę fiksuota 12 protrūkių – tiek pat, kiek ir savaite anksčiau.
Mažiau protrūkių praėjusią savaitę fiksuota ir gamybos sektoriuje. Jų sumenko penktadaliu, lyginant su ankstesne savaite.
Prekybos, maisto pramonės įmonėse, taip pat logistikos ir transporto sektoriuje padėtis išliko stabili – protrūkių skaičius nekito.
Aktyvių COVID-19 ligos protrūkių prieaugis pirmąją gruodžio savaitę fiksuotas statybų bei žemės ūkio pramonės įmonėse. Jis buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 705 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš – 653 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
Pasak epidemiologės Daivos Razmuvienės, prieš šventes atsipalaiduoti nereikėtų – svarbu nepamiršti prevencijos taisyklių.
„Norint tokias tendencijas išlaikyti, turime ne tik intensyviai skiepytis, bet ir laikytis auksinių prevencijos taisyklių. Taisyklingas kaukių dėvėjimas, rankų higiena, atstumų laikymasis, savo ir artimųjų sveikatos stebėjimas – tai yra tie dalykai, į kuriuos numoti ranka prabangos neturime“, – sakė D. Razmuvienė.
NVSC primena, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
