Apie įtariamas problemas Viršuliškių g. 91 name Viršuliškių gyventojų grupėje sausio 3 d. pranešė namo gyventojas Stanislovas Pliaukštė, kuris kaip vėliau paaiškėjo, anksčiau ėjo daugiabučio namo bendrijos pirmininko pareigas. „Google maps“ duomenimis, Viršuliškių g. 91 esantis daugiabutis yra nutolęs vos per 700 metrų nuo šalia esančio sprogusio daugiabučio. Daugiabutis yra devynaukštis, 1978 metų statybos.
„Aš, kaip Viršuliškių g. 91 namo gyventojas, nuo 2016 metų daug kartų kreipiausi raštais į miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus, dėl mūsų namo techninio stovio, kasmetinių apžiūrų ir neplaninių statinio patikrinimų. Savo raštais 16 kartų teko kreiptis į 817-osio DNSB pirmininką, ADMI ir į Vilniaus miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus.
Savo raštais informavau DNSB pirmininką, ADMI ir savivaldybės atsakingus atstovus, dėl Viršuliškių 91 namo techninio stovio tinkamų patikrinimų“, – rašoma pasidalintame įraše.
Savo įraše S. Pliaukštė pasidalino konkrečiais pastebėjimais, ką reikėtų pakeisti. Pasak jo, pastabas jis buvo išsakęs namo DNSB pirmininkui, pastatą administruojančiai įmonei „ADMI“ ir Vilniaus miesto savivaldybei.
„Raštuose buvo konkrečiai paminėti, neleistinai leidžiami arkiniai angų išdaužymai nešančiose būtų sienose, jungiant virtuvės patalpas su gretimu kambariu. Daug kartų teko informuoti atsakingus savivaldybės atstovus, dėl nuogrindų, architektūrinių ryšių, jungiančios du pastatus statinių galiniuose fasaduose, kurie dėl netinkamos priežiūros ir jų savalaikio remonto gali sukelti kritimą. Buvo daug kartų informuoti, kad dėl dujų nutekėjimo bute, dujos gali sukelti dujų sprogimą. Buvau teikęs pasiūlymą nustatytais terminais tikrinti dujų čiaupų ir kranų sandarumą, bet mano parašyti raštai manau pasiliko atsakingų darbuotojų stalčiuose, ar šiukšlyne“, – rašoma pasidalintame įraše.
Spėjo, kodėl galėjo įvykti sprogimas Viršuliškėse
Vyras taip pat pateikė savo versiją, kodėl galėjo įvykti sprogimas – pasak jo, sprogimą galėjo nulemti vamzdžių nesandarumas. Naujienų portalas tv3.lt primena, jog kol kas sprogimo priežastis nėra nustatyta.
„Dujų nutekėjimai Viršuliškių 101 name, kur įvyko sprogimas, galėjo įvykti dėl čiaupų, kranų, šlango jungiančio dujų skaitliuką su dujų viryklos kombinuota plytelė nesandarumo. Šiuo metu kombinuotas virtuvių plytelėmis daug kas naudojasi. Viryklių kombinuotos plytelės nuo skaitliuko aprūpinimas dujomis spec. šlango pagalbą, kuris taip pat gali būti prakiūręs ir leisti dujas į virtuvę“, – aiškino S. Pliaukštė.
Naujienų portalas bandė susisiekti su S. Pliaukšte, tačiau to padaryti nepavyko. Kaip vėliau paaiškėjo, S. Pliaukštė anksčiau ėjo namo bendrijos pirmininko pareigas ir buvo kelis kartus pralaimėjęs teisme, dėl bendrijos išvaistytų pinigų.
Su tv3.lt žurnalistu susisiekė viena gyventoja, nenorėjusi atskleisti savo tapatybės. Pasak jos, kaimynai yra ne kartą kvietę avarines tarnybas dėl dažno dujų nuotekų kvapo. Pastatą administruojanti įmonė „ADMI“ portalui tv3.lt pranešė, jog pastaraisiais metais buvo vykdomi keli neeiliniai patikrinimai.
Daugiabučio bendrijos pirmininkas – buvęs pirmininkas negali paleisti savo nuoskaudų
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su dabartiniu 817-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku Gintaru Jadevičiumi norint sužinoti, kaip dažnai atliekami pastato techninės būklės patikrinimai, bei siekiant išsiaiškinti, ar namo bendrija žino apie S. Pliaukštės išsakytą kritiką.
Pasak bendrijos pirmininko, butas yra tikrinamas mažiausiai du kartus per metus, o techninė pastato būklė buvo įvertinta kaip tvarkinga.
„Esu pirmininkas paskutinius 10 metų. Tik paskutinius metus neturėjome savivaldybės patikrinimo. O įprastai mus tikrino daugiau negu du kartus per metus. Tiek dokumentus, tiek namo apžiūrą. Kai atėjo daryti namo apžiūrą, kontrolierius sakė, kad neturės ką veikti. Sakė, kad yra matęs tikrai blogų namų, o pas mus viskas tvarkoma“, – tvirtino bendrijos pirmininkas.
Namo savininkų bendrijos pirmininkas teigė, jog S. Pliaukštę pažįsta ir ne kartą yra gavęs buvusio namo bendrijos pirmininko laiškus.
„Tai žmogus, kurį savivaldybė pažįsta kaip nuolat rašantį. Tik praėjusiais metais jis negavo nei vieno rašto iš savivaldybės, kad jis būtų kreipęsis dėl konkrečių dalykų. Tai yra situacinis žmogus, kuris niekaip negali paleisti savo nuoskaudų“, – teigė G. Jadevičius.
„Kitas momentas – yra kur pirmininkai ir po 25 metus dirba, o jis rašė į savivaldybę dėl visų pirmininkų. Aš anksčiau buvau išrinktas, po manęs keli kiti buvo, dabar vėl esu pirmininkas. Tai čia ne tik dėl manęs jis kreipėsi. Nėra taip, kad vienas žmogus valdžią uzurpavo, ar panašiai. Du kartus per metus yra vykdoma priešlaikinė namo apžiūra, turim savo administratorių, kuris prižiūri. Būtumėt kitą pavardę pasakęs, būčiau nustebęs“, – pridūrė G. Jadevičius.
G. Jadevičius taip pat pakomentavo kai kurias S. Pliaukštės išsakytas pastabas – pasak bendrijos pirmininko, tiek įrengtos nuogrindos, tiek minėtos pastatus jungiančios arkos buvo peržiūrėtos prieš maždaug keturis metus.
„Kalbant apie nuogrindas – savivaldybė buvo davusi bendrą pastabą vilniečiams, kad reikia susitvarkyti nuogrindas. Komisija sakė, jog pas mus yra padaryta daugiau nei reikalaujama teisės aktuose. Dėl sujungimų – seniai ten viskas yra užglaistyta. Ten buvo tokia arka, sujungianti du devynaukščius namus. Visi plyšiai buvo sutvarkyti prieš kokius keturis metus“, – pasakojo G. Jadevičius.
„Kalbant apie arkas – pas mus praėjusiais metais keitėsi gal trys gyventojai, darėsi remontus ir panašiai. Mes kai kuriuose iš tų butų tvarkėme vamzdynus – nemačiau, kad jie būtų ką prasigriovę. Kiek esu patekęs, savo akimi nemačiau, kad būtų kažką išsigriovę ar apjungę“, – pridūrė G. Jadevičius.
Pasak namo savininkų bendrijos pirmininko, vykdant namo patikrinimą yra tikrinami visi vamzdynai – tai numato įstatymai
„Darant namo peržiūrą, yra tikrinami visi vamzdynai, nuo rūsio, iki stogo. Į butus mes nesiveržiame, bet dažnai žmonės patys prašo patikrinti. Buvo kelis kartus atvejai, kai žmonės pastebėjo, jog laša vanduo. Buvo ir grinda išsikvietę. Tuos vamzdžius kartas nuo karto keičiam, juk senas namas“, – sakė G. Jadevičius.
Daugiabučio administratoriai – pastatas tikrinamas du kartus per metus
Viršuliškių g. 91 esantį daugiabutį administruoja įmonė „ADMI“ – ji taip pat teikia ir kitas priežiūros paslaugas. Pasak „ADMI“ atstovų, pastato apžiūros vykdomos du kartus per metus.
„Patiksliname, kad sezoninės apžiūros paminėtame name vykdomos du kartus per metus vadovaujantis STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ ir paminėto STR 1.07.03:2017 92.
Punkte numatyta apimtimi, t.y. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti“, – teigė „ADMI“ atstovai.
„ADMI“ teigimu, patikrinimų metu avarinės būklės požymių nustatyta nebuvo.
„Pažymime, kad vykdytų apžiūrų metu pastato konstrukcijų galimų avarinės būklės požymių nebuvo nustatyta, taip pat pažymėtina, kad per pastaruosius kelerius metus, buvo organizuotos ir vykdytos bent kelios neeilinės apžiūros Vilniaus miesto Savivaldybės inciatyva ir su jų atstovais, dėl gautų gyventojų/jo galimai nepagrįstų pranešimų“, – teigė „ADMI“ atstovai.
Savivaldybė – techninės būklės trūkumų užfiksuota nebuvo
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, jog S. Pliaukštės pranešimų dėl techninės būklės buvo gauta, tačiau įvykdžius patikrinimą, pažeidimų nustatyta nebuvo.
„Savivaldybė yra gavusi minėto asmens pranešimų dėl galimų daugiabučio adresu Viršuliškių g. 91 techninės būklės trūkumų. Paskutinis toks pranešimas gautas 2021 metų pavasarį. Pagal gautą informaciją atlikus patikrinimą daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų galimos avarinės būklės požymių nefiksuota“, – teigė G. Grubinskas.
G. Grubinskas taip pat priminė, jog daugiabučių namų atveju, vykdyti techninę pastato priežiūrą – administratoriaus, ar namo bendrijos pareiga.
„Vykdyti techninę pastato priežiūrą yra namo savininko pareiga, daugiabučių namų atveju – valdytojo, t. y. administratoriaus, namo bendrijos ar pagal jungtinės veiklos sutartį įpareigotų subjektų. Savininkas (ar valdytojas) privalo vykdyti nuolatinius stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, taip pat prieš prasidedant ir pasibaigus šildymo sezonui, kai kuriais atvejais – ir dažniau: po stichinės nelaimės, nustačius konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir/ar techniniam prižiūrėtojui ir pan“, – priminė G. Grubinskas.
a) Gamtinių dujų (metano) ir oro mišinys prie jokio santykio neturės tokios sprogstamos galios, kad sudarkytų blokines konstrukcijas su tiek butų. Stipriausia, kas butų įvykę, tai būtų išspjauti langai.
b) Kad dujos prisirinktų iki detonuojančio mišinio santykio reikia nemažai laiko, nebent atidarytum visą vamzdį, bet per vamzdžio ar žarnos įtrukimą tai užtruktų tiek, kad pirma būtų suuodęs pats buto ir aplinkinių butų šeimininkai dar gerokai iki sprogimo.
c) Gamtinių dujų detonacijos temperatūra per daug žema, kad sukeltų tokį gaisrą koks buvo, nebent sprogtų patalpa, kurioje yra itin degios ar sprogios medžiagos.
d) Neaišku kiek tiesos, bet neva buvo girdėti du sprogimai, kas taip pat neįmanoma gamtinių dujų sprogimo atveju.
Išvada ta, kad sprogo ne gamtinės dujos, o medžiaga, kurios detonacijos greitis, temperatūra ir griovimo jėga daug didesni nei metano ir oro mišinio. O tada jau kyla įdomesnių klausimų.
