PAGD direktorius Saulius Greičius po šio gaisro ragina žmones labiau atkreipti dėmesį į vienišus ir keistai besielgiančius kaimynus, būti bendruomeniškais, informuoti tarnybas apie neadekvatų ar pavojingą savo kaimynų elgesį. Vilniaus meras Valdas Benkunskas kviečia diskutuoti, kaip sumažinti tokių asmenų keliamą grėsmę kaimynams, galbūt padaryti privalomus dūmų ar dujų detektorius.
Ką daryti su galimai grėsmę keliančiais žmonėmis, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutuoja Seimo narys, buvęs Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė.
Buvęs seniūnas: „Pirmoje eilėje turi būti bendrystė“
Anksčiau seniūno pareigas ėjęs Seimo narys A. Strelčiūnas pažymi, kad svarbiausia bendruomenėje turėtų būti bendrystė.
„Svarbiausia, kad žmonių, kurie yra šalia, nepaliktume vienišų. Kartais mes su jais turėtume pasisveikinti, užeiti, paskambinti, todėl, kad bet kada gali įvykti toks įvykis kaip Viršuliškėse“, – kalba jis.
Anot A. Strelčiūno, bendruomeniškumas itin svarbus gyvenantiems daugiabučiuose. Seimo nario teigimu, reikėtų galvoti ne tik apie būstą, kuriame gyvename patys, bet ir apie bendro naudojimo patalpas.
„Jeigu mes galvosime, kad užsidarysime tik savo bute ir viską išspręsime, taip nėra. Šiandien labai svarbu parodyti iniciatyvą. Užeikime pas kaimyną, pabendraukime su juo, paklauskime, ko jam reikia“, – teigia A. Strelčiūnas.
Seimo nario nuomone, svarbiausia, ką gali padaryti vietos bendruomenei priklausantis žmogus, – atkreipti dėmesį į ne pirmą kartą keistai besielgiantį kaimyną. Kitaip tariant, susidomėti tuo, kuris ilgą laiką kelia problemą šalia gyvenantiems žmonėms, ir nebijoti imtis veiksmų.
Pamačius, kad kitas asmuo kelia grėsmę arba kurį laiką elgiasi įtartinai, vertėtų paskambinti tarnyboms, kurios gali padėti išspręsti problemą arba nukreipti žmogų ieškoti pagalbos. Jei nenori kviesti policijos, gyventojai gali kreiptis į vietos bendrijas, bendruomenes, socialinės rūpybos skyrius, seniūnijas. Svarbiausia, anot A. Strelčiūno, netylėti.
„Žmonės turi būti aktyvesni ir informuoti apie kaimynus, kurie kelia triukšmą arba yra asocialūs. Iš pradžių turime sužinoti informaciją. O jeigu žmonės tyli, tada ir būna diskusijos, kad niekas nieko nedaro. O jūs kur?
Mes patys turime būti labiau visuomeniški ir iš karto prieiti, paklausti. Neįsižeisti, kad gal čia ne mano reikalas – čia mūsų visų bendras reikalas, kaip išspręsti problemą. Pirmoje eilėje turi būti bendrystė“, – pažymi A. Strelčiūnas.
Meras: per žmogaus teises žmogaus negydome
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas sako, kad dėl nelaimės Viršuliškėse pernelyg ieškoma „formalių dalykų“, bet iš esmės nesigilinama, dėl kokių priežasčių nelaimė įvyko. Išgirdęs, kad sprogimas įvyko bute žmogaus, kurį kaimynai apibūdino kaip „keistą“, V. Mitrofanovas teigia nenustebęs.
„Mes, savivaldybės, su tuo vargstam labai seniai. Alkoholis yra viena, bet kai žmonės turi protinę negalią... Aišku, visi kovojame už žmogaus teises, kad negalime per prievartą išvežti gydytis, kad tai yra žmogaus teisės ir t.t. Bet kas dabar pasakys, kur įvykus nelaimei tas teises padėti?“ – komentuoja Akmenės rajono meras.
Kaip elgiasi sergantis žmogus ir kokių sunkumų kyla norint juo pasirūpinti, V. Mitrofanovas žino iš patirties.
„Aš savo šeimoje turėjau problemą su uošviu. Jam nuo persigėrimo prasidėjo demencija. Su žmona važiavome, įkalbinėjome nuvažiuoti į slaugą, „išsivalyti“, išsigydyti, nes pasekmės buvo dėl perdėto alkoholio vartojimo. Kaimynai irgi sakė, kad jis susikūrė laužą.
Šiaip ne taip įkalbėjome jį nuvažiuoti į psichiatrijos ligoninę. Galiausiai, kai buvo visiška krizė, jį išvežė, o jis nė neatsiminė, kad buvo išvežtas“, – pasakoja meras.
Jis pabrėžia, kad protinę negalią turintis asmuo kelia pavojų kitiems ne dėl savo kaltės, o dėl ligos, todėl jį būtina gydyti. Deja, tai padaryti galimybės ribotos: gydytis žmogus turi sutikti pats, o jei jis dėl savo būklės to padaryti negali, už jį atsakingi tampa artimieji. Šie ne visuomet gali ir nori tokiu žmogumi pasirūpinti, todėl kyla problema – ką daryti su tokiu žmogumi bendruomenei, kuri dėl kaimyno negalios jaučiasi nesaugiai?
„Aš manau, kad šiandien savivaldoje įrankių tam nėra. <...> Žinau, kad eina socialiniai darbuotojai, dabar yra tie vadinamieji atvejo vadybininkai. Bandoma kalbėtis, bet kai žmogus yra akivaizdžiai sergantis, jį reikia gydyti“, – sako V. Mitrofanovas.
Kaip vieną iš sprendimo būdų V. Mitrofanovas įvardija didesnių galių savivaldybėms suteikimą, kad šios „su tam tikromis apsaugomis (medikų komisija, įstatymų tvarka) galėtų bandyti bent mėnesį tokį žmogų pagydyti“.
Dilema: ar „grėsmingas“ kaimynas tikrai kelia grėsmę?
Anot Pilietinės visuomenės instituto direktorės dr. Ievos Petronytės, vieno recepto, ką daryti su „keistais“ kaimynas, nėra, nes kiekvienas atvejis individualus: vieniems nerimą kels nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomas žmogus, kitiems – protinę negalią turintis asmuo, tretiems – sveikas, bet agresyvaus charakterio kaimynas.
Vis dėlto, anot Pilietinės visuomenės instituto direktorės, kas vieniems gyventojams atrodys kaip galima, kitiems nekels įtarimų, todėl būtina įsitikinti, kad žmogus tikrai kelia grėsmę, o ne tiesiog atrodo ar elgiasi kitaip nei visi.
„Senatvė arba vienišumas nėra nuosprendis. Nesinori marginalizuoti žmonių, kurie tiesiog gyvena vieni arba galbūt jų elgesys nėra visiškai toks pat kaip visų kitų. Kartais tai yra grėsmė, bet nebūtinai automatiškai. Todėl perdėto persekiojimo norėtųsi vengti“, – pažymi I. Petronytė.
Pašnekovė mato du sprendimo būdus. Jei bendruomenėje matomi atviros agresijos požymiai, žmonės turėtų nedelsdami kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112.
Vis tik, jeigu grėsmę kelia protinę negalią turintis žmogus, I. Petronytė sutinka, kad vietos savivaldai reikėtų daugiau galių tokį žmogų sustabdyti ir, esant poreikiui, pagal aiškiai nustatytas taisykles išvežti gydyti.
Kita išeitis – artimiau susibendrauti bendruomenėje. Tai, anot I. Petronytės, nereiškia, kad kiekvienas su savo kaimynais turi tapti geriausiais draugais ir kartu švęsti šventes – pakaktų užmegzti glaudesnį ryšį, ypač gyvenantiems daugiabučiuose.
„Norisi glaudesnio visuomenės tarpusavio ryšio ir supratimo, kad mes vis dėlto, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, esam kartu“, – sako I. Petronytė.
Visą diskusiją žiūrėkite „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
