„Mes šiandien matome Viešojo saugumo tarnybos didžiulį potencialą, tai yra kovinis pasirengimas, tai yra jų stiprybė. Bet ko šiandien trūksta? Trūksta technologijų, trūksta intelekto, trūksta analitinių gebėjimų, visų šitų dalykų. Taip, jų reikia. Reikia technologijų, reikia eiti į priekį. Tai mes planuojame sujungti šituos dalykus, išeiti iš to stipresniais“, – Seimo posėdyje kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Į ministrės teiginius iškart sureagavo opozicija, stebėdamasi, kad ministrė taip kalba: „Ministre, jūs savo pristatyme 800 pareigūnų pasakėte, kad jiems trūksta intelekto“, – pastebėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Seimo narys Vytautas Bakas, pridurdamas, kad tai daug pasako apie pačios ministrės intelektą, jei ji šitaip kalba apie tarnybą, kuri padeda atkurti tvarką riaušių metu, padėjo pasieniečiams ginti sieną prieš migrantus.
„Ponas, kolega, pirmiausia aš noriu atkreipti dėmesį, kad aš kalbu apie analitinį potencialą ir prašau neklaidinti ir neakcentuoti tokių dalykų. Jūs puikiai žinote, apie ką aš kalbu, kad Viešojo saugumo tarnyba, tai yra kovinis pasirengimas. Aš puikiai žinau, kokias funkcijas vykdo, gal net geriau už jus, manau, nepaisant to, kad dirbote Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Ir tikrai esu įsigilinusi į funkcijų dubliavimąsi bei esu dėkinga visiems pareigūnams, kurie krizių metu sugeba dirbti sutelktai, nes taip ir turi būti“, – atšovė A. Bilotaitė.
Prieš tai argumentuodama, kodėl reikia inkorporuoti Viešojo saugumo tarnybą į policijos sistemą A. Bilotaitė užsiminė, jog Viešojo saugumo tarnybos funkcijos dubliuojasi su Lietuvos policijos. Pristatyme ji paminėjo dvi Viešojo saugumo tarnybos funkcijas – strateginių objektų apsaugą bei įsitraukimą į ginkluotąsias pajėgas karo atveju.
Bet aiškinamajame rašte rašoma apie daugiau Viešojo saugumo tarnybos funkcijų: tai riaušių ar masinių neramumų malšinimas, tarp jų ir įkalinimo įstaigose; sulaikytųjų, suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimas; svarbių valstybės objektų apsauga; pagalba kitoms statutinėms įstaigoms šioms atliekant funkcijas; valstybės gynimas karo metu. Iš visų funkcijų taikos metu svarbiausia yra riaušių ir neramumų malšinimas, tarnybos pareigūnai tam yra gerai pasirengę, bet Viešojo saugumo ir policijos funkcijos išties dubliuojasi su policijos.
„Kaip žinote, Viešojo saugumo tarnyba atlieka dvi svarbias nacionalinio saugimo prasme funkcijas: tai yra strateginių objektų apsauga ir antroji funkcija susijusi su buvimu ginkluotųjų pajėgų dalimi esant karo situacijai. Yra dvi kertinės funkcijos, kurias būtina stiprinti. Esame išanalizavę šitą situaciją ir matome, kad šitos funkcijos turi trūkumų, tą pripažįsta ir socialiniai partneriai ir ekspertai – tiek gynybos, tiek karybos, tiek viešojo saugumo. Ir mes negalime palikti, kaip yra. Todėl kas yra siūloma? Siūloma pereiti prie kitokio modelio. Noriu paneigti iš karto, kai sakoma, kad siekiama sunaikinti Viešojo saugumo tarnybą, mes kaip tik siūlome ją sustiprinti, tai yra integruoti į policijos sistemą paliekant kaip atskirą juridinį asmenį su savo funkcijomis ir uždaviniais, kurie ir šiuo metu yra atliekami. Mes tikrai nepabloginsime pareigūnų darbo sąlygų, motyvacinės sistemos, o kaip tik, matydami, kad iš mūsų visų tarnybų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai yra mažiausiai patenkinti savo darbo sąlygomis, mes tikrai sieksime gerinti šitas sąlygas tiek motyvuojant juos, tiek aprūpinant“, – posėdyje kalbėjo ministrė.
„Panašu, kad susiduriame su situacija, kai trūksta ne tik intelekto, bet ir sąžinės. Jūs iš tribūnos sakote tokius skaičius. Dėl Viešojo saugumo pareigūnų pasitenkinimo tarnyba: tai 2020 m. jūsų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, Viešojo saugumo tarnyba yra labiausiai motyvuota ir patenkinta savo darbu. Kada pradėjote tarnybą naikinti 2022 m. tie skaičiai yra kitokie. Dėl nekomplekto: visą laiką šitoje tarnyboje nekomplektas buvo apie 7-10 proc. Kai pradėjote ją naikinti, natūralu, kad jis išaugo iki 38 proc. Tai du faktai. O trečias apie žvalgybinius gebėjimus, kur vakar komitetų posėdyje buvo akivaizdus melas pateiktas. Atsiprašau už tokį išsireiškimą, bet kitaip negaliu įvardinti. Viešojo saugumo tarnyba 2021 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į jus, kad būtų suteiktas tarnybai kriminalinės žvalgybos subjekto statusas, kad būtų galima analizę pilną gauti. Jūs po 11 mėnesių atsakote ir duodat neigiamą atsakymą, kad ta informacija turi dalintis kitos tarnybos. Tai apie kokius intelektinius gebėjimus galima čia kalbėti, kad kažko trūksta?“ – pasipiktino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Sprendimas inkorporuoti Viešojo saugumo tarnybą į policijos sistemą atsirado po detalios tarnybos veiklos ir procesų analizės, bet prieš tai vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė itin stipriai sukonfliktavo su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos viršininku Ričardu Pociumi, kurį atleido iš pareigų šalių susitarimu, bet viešumoje komunikavo, jog buvęs viršininkas ne visuomet pasirodydavo darbe.
Kai ministerija užčiupo R. Pocių ne darbe, pastarasis nusprendė trauktis iš pareigų ir viešumoje ėmė pasakoti apie A. Bilotaitės, kaip ministrės, nekompetenciją. Pirminių kibirkščių kilo 2020 m. dėl riaušių prie Seimo, kai policija nesugebėjo savarankiškai numalšinti masinių neramumų, todėl buvo pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba, bet tai neva buvo padaryta nekoordinuotai, neplaningai ir neaktyvavus specialaus plano „Vėtra“.
