„Manau, teismui nebus paprasta priimti teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, ir net tik dėl teisinių ir faktinių aspektų, tačiau ir dėl to, kad ši byla yra viena didžiausių rezonansą visuomenėje sukėlusi bylų, byla, kurios pagalba karjeros siekiantys teisėsaugos pareigūnai ir politikai kėlė rezonansą ir juo naudojosi savo atstovaujamų tarnybų ir savo atstovaujamų grupių interesams tenkinti“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį antradienį sakė koncerno advokatas Linas Belevičius.
Galimos politinės korupcijos bylos nagrinėjimas eina link pabaigos, dabar kalbas teisme sako kaltinamųjų advokatai, teisėjų kolegija jau išklausė didelę dalį gynėjų pasisakymų.
L. Belevičius teigė, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios šios bylos detales ar jų interpretacijas pareigūnai viešino, formavo visuomenės nuomonę.
„Formuojant visuomenės nuomonę ir jos lūkesčius dėl bylos baigties, viešai platinant informaciją tokiu pačiu būdu yra daromas spaudimas ir bylą nagrinėjantiems teisėjams, kai bandoma suformuoti jų vidinį įsitikinimą“, – sakė gynėjas.
Pasak jo, spaudimą teisėjams bandyta daryti ne tik per viešąją opiniją, advokato teigimu, tą bandė daryti ir darė ir aukščiausi valstybės pareigūnai – kaip pavyzdį jis nurodė 2018 metais gegužę tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės duotą interviu, kur šalies vadovė esą komentavo konkretų šios bylos epizodą ir išsakė savo nuomonę, kaip turi būti vertinami tam tikri įrodymai.
L. Belevičius paminėjo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) 2018 metų raštą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Po parlamentinio tyrimo padaryta išvada, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Tokie valstybės institucijų bei aukščiausių pareigūnų veiksmai sąlygojo itin intensyvią ir neigiamą žiniasklaidos kampaniją“, – kalbėjo gynėjas.
Jis savo kalboje atkreipė dėmesį ir į šiemet sausį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Žydrūno Bartkaus interviu kanale „Laisvės TV“. Per jį pareigūnas teigė, kad „MG Baltic“ byla „yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti, tai žinutė mums visiems, žinutė privačiam, viešajam sektoriui, bus galima įsivaizduoti, kokia maksimali bausmė skiriama už korupcinį nusikaltimą“.
L. Belevičiaus teigimu, šį interviu Ž. Bartkus davė, kai STT byloje nebeatlieka jokių funkcijų.
„Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui nesuteikta jokių įgalinimų teismo proceso metu, juolab įgalinimų teikti teismui patarimus ar nurodymus dėl bausmių skyrimo“, – piktinosi advokatas.
Jis priminė, kad skiriant teisėją į pareigas privalu kreiptis į STT ir paprašyti pateikti informaciją.
„Du šios kolegijos nariai yra išreiškę pageidavimus būti paskirti aukštesnės instancijos teismo teisėjais. (..) Manau, kad tai yra tiesioginė STT vadovo žinutė teisėjams ir tiesioginis bandymas padaryti įtaką teismui“, – sakė L. Belevičius ir pridūrė, kad proceso dalyviams belieka tikėtis, jog teisėjai išliks ištikimi duotai priesaikai ir bylą išnagrinės pagal Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus.
„MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija, ją sudaro teisėjai Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Prokuroras Justas Laucius Vilniaus apygardos teismo prašo vieną didžiausių Lietuvoje koncernų pripažinti kaltu dėl daugybės papirkimų ir prekybos poveikiu ir už jų padarymą skirti 1,5 mln. eurų baudą.
Bylos duomenimis, buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Pernai liepą koncernas pavadinimą pakeitė į „MG grupė“.
