Apie tai kalbamės su pirmuoju žmogumi Ukrainos karo pramonėje – „Ukroboronprom“ vadovu Aivaru Abromavičiumi.
Laba diena, pone Abromavičiau, ar pavyko Ukrainai suvaldyti korona viruso protrūkį, ar švelnėja įvairūs apribojimai, ar situacija toliau blogėja?
Laba diena, nuo gegužės 11 dienos karantino režimas yra šiek tiek sušvelnėjęs, suminkštėjęs atsidarė viešasis transportas. Žmonės prisilaiko socialinės distancijos, bet atidarytas metro. Bet vis tiek didžiuliai kamščiai Kijevo gatvėse. Kaip bebūtų gaila, liga, virusas vis artėja link mūsų.
Aš esu vadovas 137 įmonėms ir kiekvieną dieną apie naujus atvejus išgirstame. Vakarų Ukrainoj vienoj įmonėj per savaitgalį netgi apie 20 naujų atvejų išaiškinta, dar apie 100 žmonių šiuo metu yra testuojami. Vienas iš darbuotojų nuėjo į bažnyčią, apsikrėtė ir po tokio įvykio visą gamyklą su 260 darbuotojų teko uždaryti.
Mes kalbam apie Ukrainos karo pramonės gamyklą, taip?
Taip. „Ukroboronprom“ koncernas, vienijantis 137 atskiras gamybos karinės pramonės įmones, 21 iš tų įmonių yra okupuotose teritorijose, kitos veikia Ukrainos neokupuotose teritorijose.
Rusijoje, Baltarusijoje gan įdėmiai stebima kaip kovojama su korona virusu Lietuvoje, Rusijoje Lietuva net buvo pateikta kaip pavyzdys sėkmingos kovos. Sakykit, ar Ukraina įdėmiai stebi, kas vyksta Lietuvoje?
Ukraina stebi, kas vyksta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoj. Visi, žinoma, labai pozityviai žiūri į tą aspektą, kad Baltijos šalys bendrą teritoriją atidarė gyventojų keliavimui tarp šių trijų šalių. Labai stipriai buvo žiniasklaidoje nušviestas tas įvykis, kai Vilnius tapo viena didele kavine po atviru dangum. Manau, kad Ukraina ir valdžia, ir žmonės supranta, kad iš Baltijos šalių, ypač iš Lietuvos, yra ko pasimokyt.“
O jūs kaip finansininkas, kaip buvęs Ukrainos ūkio ministras kaip jūs vertinat tas finansines paramos priemones, tuos paketus Lietuvoje apie kuriuos kalbama, kurie įgyvendinami, 200 eurų išmokas pensininkams, Prezidento Nausėdos siūlomas GPM mažinimas, kaip jūs vertinat šitas priemones ir šituos siūlymus?
Manau, kad Lietuvos valdžia reaguoja ganėtinai gerai, žinau, kad yra ir įvairių mokestinių atidėjimų. Man atrodo, kad valdžia – tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra, tiek parlamentas su virusu, su karantinu, su ekonominiu potencialiu nuosmukiu jo pasekmėmis kol kas dorojasi tikrai labai aukštam lygy. Taip kad aš palaikau visas tas nukreiptas priemones kovai su ekonominiu nuosmukiu.
Lietuvoje verda aštrios diskusijos dėl Švedijos pasirinkto modelio – Švedija neįvedė griežto karantino ir kalba apie kolektyvinį imunitetą. Kaip jūs vertinat Švedijos modelį, ar tai efektyvu, ar jūs pritariat tiems, kurie sako, kad švedai beširdžiai šitaip elgdamiesi, kaip jie elgiasi?
Na, Švedijoj teko gyventi septynis metus dėl to su švedų požiūriu į gyvenimą, į ekonomiką, į laisves asmenines esu susipažinęs ganėtinai artimai. Dėl to nesu nustebęs jų pasirinktu keliu. Tačiau jo palaikyti tokio rizikingo kelio jokiu būdu nesiryžčiau. Man artimesnis modelis, kurį pasirinko Baltijos šalys.
Po karantino Europoj daug kas žada depresiją, recesiją, kalba ekspertai apie tai, kad krizė gali būti sunkesnė nei 2008 – 2009 metais buvusi finansų krizė. Kaip jūs manot, kokia jūsų prognozė? Bus sunkiau, panašiai ar geriau?
Manau, kad blogiausios naujienos dar ateityje. Manau, kad nusiraminti ir atsipalaiduoti nėra verta.
Manau, kad akcijų rinkos visame pasaulyje pakilo per anksti. Į tokias vėl rekordines aukštumas. Rizika, kad bus antra banga išlieka rimta. Pasaulis pasikeis ganėtinai stipriai. Ekonominis poveikis bus ganėtinai rimtas.
Dėl to, manau, kad atras ir trečias ketvirčiai šiais metais bus ypatingai rimtas išbandymas verslininkams, valdžios vyrams ir moterims. Dėl to mūsų laukia ganėtinai sunkus, neapibrėžtas periodas per artimiausius 6–9 mėnesius.
Ačiū jums, pone Abromavičiau, stiprybės mums visiems atremiant tiek virusą, tiek ekonominius sunkumus buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
