2023 metų balandžio pabaigoje Raseinių rajone dėl asfaltuotoje dalyje įlūžusios kelio dangos ties viaduku buvo apgadinta mažiausiai dešimt automobilių.
Vienas iš nukentėjusių vairuotojų į teismą padavė tris jo nuomone už tai atsakingas bendroves. Linas prašė priteisti daugiau kaip 33,8 tūkst. eurų žalą.
Teismas šį ieškinį patenkino tik iš dalies. Paskelbta, kad atsakomybę prisiimti turės tik kelio savininkė AB „Via Lietuva“.
Duobė magistralėje
Bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko 2023 m. balandžio 20 d. apie 18.15 val. Raseinių rajone, A1 kelio 147 kilometre. Ten, kaip vėliau nustatyta, įlūžo asfalto danga ir atsivėrė pavojinga duobė.
Linas tuo metu važiavo su „Mercedes Benz“ pirmąja eismo juosta leistinu greičiu, prieš jį judėjo baltas mikroautobusas. Kelkraštyje jis pastebėjo moterį, mojuojančią rankomis, o netrukus pamatė ir vilkiką, dalinai stovintį pirmoje eismo juostoje, bei didelę duobę važiuojamojoje dalyje.
Vairuotojas, siekdamas išvengti įvažiavimo į duobę, staigiai persirikiavo į antrą eismo juostą. Jo teigimu, maždaug už 70 metrų priekyje važiavęs „Volvo“ automobilis ėmė staigiai stabdyti ir sustojo. Linas taip pat stabdė, tačiau automobilis, pradėjęs slysti, kliudė kelio atitvarus ir galiausiai trenkėsi į „Volvo“ galą.
Po susidūrimo „Mercedes“ liko stovėti antroje eismo juostoje, o „Volvo“ nuriedėjo į dešinį kelkraštį. Vairuotojas teigė, kad iškart po šio įvykio kelkraštyje matė dar 7–8 apgadintas transporto priemones.
Pateikė ieškinį
Į teismą kreipęsis Linas nurodė, kad jei ne įlūžusi asfalto danga ir atsivėrusi duobė, eismo įvykio apskritai nebūtų buvę.
Jis reikalavo solidariai iš AB „Kelių priežiūra“, AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Via Lietuva“ priteisti 33,8 tūkst. eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Pasak ieškovo, būtent kelio savininkė ir kelių prižiūrėtoja, o kartu – ir jų civilinę atsakomybę draudusi bendrovė, turėjo užtikrinti tinkamą magistralės būklę.
Po įvykio jis kreipėsi į nepriklausomus vertintojus, kurie „Mercedes“ nuostolius įvertino beveik 33 tūkst. eurų, o draudimo bendrovė, savo ruožtu, buvo apskaičiavusi apie 27,5 tūkst. eurų žalą, tačiau vėliau atsisakė ją išmokėti.
Vairuotojas taip pat prašė priteisti 500 eurų neturtinei žalai už patirtą skausmą, sumušimus ir dvasinį sukrėtimą.
Kelių priežiūra ir draudikas kaltę neigė
Bendrovės „Kelių priežiūra“ ir bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovai su ieškiniu nesutiko.
Nurodyta, kad A1 kelias prižiūrimas pagal sutartį su bendrove „Via Lietuva“ ir nustatytus priežiūros normatyvus.
Magistralė apžiūrima kasdien, o į pranešimus apie pavojus reaguojama per valandą. Į pranešimą apie įgriuvą viaduko dangoje įmonės darbuotojai atvyko per 21 minutę, vieta buvo pažymėta, eismas nukreiptas kita kelio puse.
Įmonės teigimu, giluminės tilto konstrukcijų deformacijos negalėjo būti nustatytos vien vizualinės apžiūros metu, todėl jos veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio su žala.
Draudimo bendrovė akcentavo, kad draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jeigu nustatoma draudėjos civilinė atsakomybė. Kadangi, jos vertinimu, „Kelių priežiūra“ sutarties nepažeidė, draudimo išmoka nėra išmokama.
Byloje buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizė. Joje konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygojo „Mercedes“ vairuotojo veiksmai – apvažiuojant kliūtį ir persirikiuojant į antrą juostą tuo metu, kai joje priekyje važiavęs „Volvo“ jau stabdė. Ekspertas padarė kategorišką išvadą, kad būtent toks manevras lėmė susidūrimą.
Teismo išvada
Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažymėjo, kad priežastinių veiksnių šiuo atveju buvo keli – tiek vairuotojų manevrai, tiek staiga atsiradusi duobė magistralėje.
Nors ekspertizė akcentavo vairuotojo veiksmus, teismas atkreipė dėmesį, jog kelio atkarpoje įvyko ne vienas eismo įvykis, o duobė atsirado dėl tilto konstrukcijų defektų.
Kelias, ypač valstybinės reikšmės magistralė, turi būti prižiūrimas taip, kad tokio masto defektai neatsirastų netikėtai ir nekeltų pavojaus eismo saugumui.
Galutiniame sprendime teismas ieškinį patenkino iš dalies ir konstatavo, kad būtent bendrovė „Via Lietuva“, kaip kelio savininkė, privalo atlyginti dalį vairuotojo patirtų nuostolių.
Teismas iš bendrovės ieškovo naudai priteisė apie 15,8 tūkst. eurų turtinės žalos ir 250 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
