„Nesame tikri, ar ta mūsų informacija, kaip visuomeninės, nepriklausomos, nepolitinės pilietinės iniciatyvos, bus pradėta skelbti, nes vakar sulaukėme iš žiniasklaidos kanalų žinių, kad jie derinasi su VRK dėl mūsų klipo ir galima žinia yra, kad tai yra agitacija ir tai yra draudžiama piliečiams daryti“ , – spaudos konferencijoje teigė viena iš iniciatorių, visuomenininkė Marija Šeraitė.
„Mes irgi vakar nusiuntėme tuos klipus ir paprašėme VRK išvados, bet kol kas nesame gavę atsakymo“, – sakė ji.
Visgi, pasak M. Šeraitės, jei VRK neleis parengto vaizdo įrašo reklamuoti žiniasklaidos priemonėse, jis bus platinamas kitais kanalais.
„Tai piliečiai iš dalies yra apriboti, kad jie paskatintų vieni kitus aktyviai dalyvauti rinkimuose“, – nusivylimo neslėpė ji.
Pilietinės iniciatyvos pristatymas įvyko likus daugiau nei savaitei iki referendumo.
Dalis politikų ir ekspertų abejoja referendumo sėkme, nes, jų teigimu, atsakingos institucijos neskyrė pakankamai dėmesio šiam klausimui.
VRK: politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta
Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) teigia, kad minėti vaizdo įrašai gali būti laikomi rinkimine agitacija.
„Vyriausioji rinkimų komisija yra sulaukusi keleto užklausų iš televizijų ir radijo atstovų, kuriems kilo abejonių dėl to, ar tikrai pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ užsakomų transliuoti vaizdo ir garso įrašų turinys ir kontekstas neturi politinės reklamos požymių“, – Eltai perduotame komentare teigia VRK.
„VRK teisininkai peržiūrėjo minėtus įrašus ir informavo žiniasklaidos priemones, kad juose yra agituojama balsuoti už referendumo iniciatyvą dėl pilietybės išsaugojimo ir priminė apie politinės reklamos finansavimo taisykles“, – akcentuoja komisija.
VRK atkreipia dėmesį, kad atlygintinai skleidžiama politinė reklama turi būti aiškiai pažymėta nurodant lėšų šaltinį.
„Su politine kampanija susijusią atlygintiną politinę reklamą gali apmokėti tik pats referendumo politinės kampanijos dalyvis. Šiuo atveju, referendumo iniciatoriai – Seimo narių grupė. Taip pat yra draudžiama politines kampanijas finansuoti per trečiuosius asmenis“, – pabrėžiama Eltai perduotame atsakyme.
ELTA primena, kad šių metų gegužės 12 dieną, Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų pirmajam turui, gyventojai balsuos ir referendume dėl daugybinės pilietybės. Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Piliečiams apsisprendus, detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkas numatytų konstitucinis įstatymas. Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių.
Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
