Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžio Švento Juozapo globos namuose slaugytojoms – pats darbymetis. Reikia pasirūpinti senjorais, juos nuprausti, aprengti, išdalinti vaistus. Direktoriaus pavaduotoja Lina Sabeckienė pripažįsta, kad darbas kupinas iššūkių, todėl ir rasti norinčių dirbti nelengva.
Slaugytojų darbas išties nedėkingas, mat jis yra sunkus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. O ir motyvuojančio atlyginimo valstybinės įstaigos dažnai pasiūlyti negali.
„Visada turbūt būna sunku atrasti tokius darbuotojus, kurie norėtų dirbti, kurie būtų vertybiškai motyvuoti ir norėtų dirbti su tos grupės žmonėm“, – sakė L. Sabeckienė.
Trūks beveik 5 tūkst. slaugytojų
Lietuvoje vis labiau matyti slaugytojų trūkumo mastas. Sveikatos apsaugos ministerija prognozuoja, kad 2032 metais trūks 4643 bendrosios praktikos slaugytojų.
Problemą spręsti bando ir švietimo ministerija, skatindama abiturientus rinktis būtent šią specialybę. Jau šiemet pasirodžius pirmiesiems rezultatams skuba jais džiaugtis.
„Profesinėse mokyklose renkasi taip pat slaugos specialybę. Ir šiais metais mūsų Vyriausybėje buvo skirta daugiau finansuojamų vietų – 150 daugiau valstybės finansuojamų vietų būtent slaugos programai“, – sakė laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Visgi skaičiai tikrai nėra įspūdingi. Į kolegijas slaugos studijoms pakviesti 924 moksleiviai, tuo tarpu pernai jų pakviesta buvo 701. Universitetuose slaugą studijuoti šiemet kviečiami 318 studentų, kai pernai tokių buvo 262.
Šiemet į aukštąsias mokyklas stojo kur kas daugiau moksleivių, mat prie egzaminų abiturientams švietimo ministrė nusprendė pridėti papildomų balų. Panašu, kad dėl pridėtų balų prie egzaminų visi galiausiai liko patenkinti – moksleiviai džiaugiasi galimybėmis, o universitetai trina rankomis, nes pavyks užpildyti net ir ne tokias populiarias studijas, todėl galės surinkti didesnį finansavimą.
„Sąžininga konkurencija, lygios galimybės yra išlaikytos“, – teigė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
Balų pridėjimą vadina laikinu problemų dangstymu
Visgi reikia pripažinti, kad visų švietimo sistemos spragų papildomi balai, pridėti prie egzaminų rezultatų, neišsprendžia. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pabrėžia – ministerija taip kasasi tik gilesnę duobę kitiems metams.
„Bet čia jau kitų metų klausimas, kaip dabar bandys išrišti tą tokią suveltą padėtį, ką reikės daryti kitais metais su dvyliktokais, kam ką pridėti, kam atimti“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jo teigimu, toks ministerijos sprendimas – laikinas problemų dangstymas. Ministrė laikosi savo pozicijos ir tikina, kad jei nebūtų pridėjusi balų, būtume susidūrę su visiška sistemos griūtimi.
„Iš tiesų, šiandien mes turėtumėm labai blogą situaciją. Ta 35 taškų praėjimo kartelė iš tiesų rodo, kad ji buvo tikrai neteisinga. Ši abiturientų karta tikrai neturi būti ta eksperimentinė karta“, – sakė R. Popovienė.
Visgi išgelbėjus vieną kartą, eksperimentinėmis tampa visos kitos. Kyla diskusijos, ar tokie pridėti balai nedidina nesąžiningos konkurencijos stojantiesiems, kurie egzaminus laikė ankstesniais metais.
„Kai tu atsiduri tupikų sistemoje ir prieš save matai daug uždarytų durų ir dar kelias duris užtrenki prieš nosį, tu tiesiog mažini galimybes išeiti iš akligatvio. Tai mes jame esame“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozuoja, kad iš viso šiemet ugdymo mokslus pasirinks daugiau kaip 2000 studentų. Taip pat ministerija žada šių metų rugsėjį giliai išnagrinėti nesklandumus su egzaminais ir atnaujinto ugdymo programomis. O spalio mėnesį ketina paskelbti, kas keisis atnaujinto ugdymo programose.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
