Agnės meilė fotografijai atsirado seniai, nes nuotraukos leidžia užfiksuoti ryškius ir neįkainojamus prisiminimus. Jai visada norėjosi svarbiausias akimirkas užfiksuoti pačiai, o tas noras dar labiau sustiprėjo pradėjus lauktis pirmojo vaiko.
Moteris norėjo, kad tuos prisiminimus turėtų ne tik ji pati, bet pamatytų ir jos vaikai. Agnė daug naktų praleido stebėdama tiesiogiai JAV vedamus fotografijos mokymus ir savo jėgomis bandė pagauti tinkamą šviesą, atrasti geriausius kampus.
„Fotografijos niekur nestudijavau, esu visiška savamokslė. Kai labai labai nori, viską galima pačiam išmokti pajausti, padaryti, pamatyti tik reikia norėti mokytis ir nebijoti nagrinėti kitų fotografų darbų, nagrinėti šviesą ir kampus“, – šypsosi fotografė.
Vestuvių datą taiko prie fotografės
Agnė pasakoja, kad tikriausiai jos, kaip ir daugumos fotografų, kelias prasidėjo nuo įvairiausių vabalų, gėlių, gyvūnų fotografijos, o po metų išdrįso fotografuoti ir drauges.
„Aš turėjau draugių, kurios laukėsi tuo metu, tai pakviečiau jas pasifotografuoti. Pirmosios nuotraukos tikrai nėra kažkokios įspūdingos, bet dėl jų jos dėkoja iki šiol. Tada atsirado mano vaikas, fotografavau jį.
Po to atsirado ir daugiau mamų, kurios norėjo, kad ir krikštynas įamžinčiau, taip po truputį ir įsivažiavau. Žinoma, tie pirmi kartai buvo pilni jaudulio, buvo ir svarbių akimirkų neužfiksuotų. Bet kas nesimoko, tas ir neklysta“, – sako ji.
Kaip „Pudra Photography“ žinoma fotografė prisimena, kad pirmuosius 4 metus viską fotografavo už dyką – jai svarbiausia buvo sukaupti daugiau patirties ir gražių kadrų, kuriuos galėtų parodyti savo būsimiems klientams. Ir nors iš pradžių moteris net nesapnavo, kad tai bus pagrindinis jos darbas, dabar fotografavimas yra jos kasdienis pajamų šaltinis.
Dabar fotografų pasiūla ir konkurencija yra labai didelė, tačiau Agnė sako, kad jos nejaučia – pas ją klientai ateina pamatę savo draugų ar giminaičių vestuvių nuotraukas, o kartais jaunieji savo vestuvių datą taiko prie pačios fotografės darbo kalendoriaus. Tačiau net ir tokiais atvejais ne visiems pasiseka patekti priešais Agnės objektyvą.
„Pas mane ateina klientų draugai, giminės, mane randa per pažintis. Esu jau beveik užsipildžiusi 2021 metų vestuvių sezoną, pildausi jau ir 2022 metų. Ačiū Dievui, ir tikiuosi, kad viskas taip gerai bus ir toliau. Nereikia bijoti pradėti vien tik dėl to, kad didelė konkurencija – raskite savo išskirtinumą ar spalvomis, ar kompozicija. Radę savo braižą, visada turėsite klientų.
Deja, bet ne visiems norintiems užtenka vietos pas mane. Neseniai 70 užklausų teko atmesti. Būna, kad klientai derina savo vestuvių dieną prie tų datų, kada aš esu laisva ir pagal tai planuoja savo šventę, o tai yra didelis įvertinimas“, – džiaugsmingai pasakoja fotografė.
Kalėdoms ruošiasi spalį
Agnė pasakoja, kad Lietuvoje jau nebėra nusistatymo, kad vestuvės būtinai turi vykti tik penktadieniais ar šeštadieniais. Jaunieji vestuvių nebijo ruošti trečiadieniais ar pirmadieniais, o svečiams pavyksta rasti laisvą dieną ir ateiti pasveikinti jaunuosius.
Dėl didelės vestuvių fotografavimo paklausos fotografė jau kurį laiką nebefotografuoja krikštynų, nes tam tiesiog nebelieka laiko. Kai vestuvių sezonas aprimsta, Agnė suka į studiją, kurioje įamžina šeimas. Nors už langi dar tik spalis, tačiau jos fotografijos studijoje jau žybsi lemputės ir stovi eglutės.
„Nors aš registruoju kalėdinėms fotosesijoms tik nuo vasaros pabaigos ar rugsėjo pradžios, bet pirmieji paklausimai dėl jų būna dar pavasarį. Vos per porą savaičių nuo kalėdinių fotosesijų registracijos pradžios, kalendorius užsipildė iki pat Naujų metų“, – sako ji.
Nuotraukos įsirėžusios atmintyje
Nuo pačios įspūdingiausios fotosesijos, kurią teko fotografuoti Agnei, praėjo jau daugiau nei du metai, tačiau moteris sako, kad tą dieną prisimena kasdien, o nuotraukos iki šiol jai yra pačios gražiausios. Ši fotosesija nereikalavo nei įspūdingo kraštovaizdžio, dekoracijų ar apdarų, atvirkščiai – viskas buvo natūralu.
„Mane pačią labiausiai sujaudino gimdymo fotografavimas. Tai buvo ta fotosesija, kurią atsimenu ir atsiminsiu visą gyvenimą. Matyti, kaip kitai šeimai gimsta vaikas, yra visiškai kitoks jausmas nei pati gimdai. Iki šiol tos nuotraukos man pačios gražiausios, pačios jautriausios“, – tą kartą, kai užfiksavo vaiko atėjimą į šį pasaulį prisimena fotografė.
Ši idėja atsirado visai nekaltai – Agnė užsiminė, kad norėtų įamžinti vaikelio gimimą, o jo mama tuo susidomėjo. Iš tikrųjų, fotografė daug vilčių nedėjo, nes tai buvo tik nėštumo pradžia ir manė, kad būsima mama tikriausiai apsigalvos. Tačiau mėnesiai bėgo, o mama kartojo, kad nori įamžinti savo vaikelio atėjimą.
„Tą dieną aš turėjau fotosesiją ir man paskambino, kad prasidėjo gimdymas. Galvojau, kad tikrai nespėsiu, nes tai antras tos moters vaikas, o antrojo gimdymo metu dažnai viskas vyksta greičiau nei pirmą kartą.
Parvažiavau namo ir laukiau: praėjo valanda, dvi, trys, keturios. Nesulaukiau jokių žinių, tad pagalvojau, kad reikia važiuoti, kol neprasidėjo kamščiai. Kai įsėdau į automobilį, man paskambino ta mama ir pasakė, kad viskas – gimdos kaklelis atsivėręs 9 cm. Tuo metu gyvenau už Justiniškių ir buvo tolimas kelias iki Antakalnio, bet spėjau. Įlėkiau paskutinę minutę“, – prisimena ji.
Pasak fotografės, tai yra pati natūraliausia, kokia tik gali būti fotosesija, nes bet kokią kitą nuotrauką gali suvaidinti, gali ir nėštumą suvaidinti, bet gimdymo niekada.
Balta suknelė privertė keistis
Agnei siekiant tobulumo ir mokantis fotografuotis, ji mokėsi ir mylėti save bei savo kūną prižiūrėti tinkamai – sveikos mitybos ir sporto pagalba. Iki tol fotografė buvo nėrusi ir į kraštutinumus: svorį metė tablečių pagalba ir per dieną po kiekvieno kąsnio sekdama savo svorį.
„Aš pati žinau, kaip svorį galima numest badaujant, vartojant neaiškias tabletes ir sveikai maitinantis bei sportuojant. Rezultatai kiekvieną kartą buvo visiškai kitokie – badaujant figūra atrodo visai kitaip nei metant svorį sveikais būdais ir sportuojant. Kadangi viską išbandžiau savo kailiu, noriu skatinti merginas savo svorį reguliuoti tik sveikais būdais“, – sako ji.
Moteris prisimena, kad pirmasis jos bandymas buvo dar prieš vestuves. Pasak jos, pirmuoju „spyriu“ tapo vestuvinės suknelės matavimasis. Tą kartą vietoj tobulos akimirkos, kai ji pirmą kartą išvysta save su svajonių nuotakos suknele, Agnė išvydo viską, kas jos išvaizdoje jai nepatiko – pagurklį, išsikišusį pilvuką, paglebusias rankas.
„Tai buvo ta atvira korta, kai aš pamačiau visą realybę. Su kasdieniais drabužiais tu gali paslėpti savo trūkumus, bet su vestuvine suknele viskas, kaip ant delno. Aš norėjau aptemptos suknelės, bet kai ją užsidėjau – pamačiau, kad ji visiškai netinka mano figūrai. Tai atvėrė akis ne tik man pačiai, bet ir mano mamai. Ji pasakė: „Gal, Agne, užteks picas ėsti?“, – pasakoja ji.
Tobulumo kaina
Nuo tos akimirkos Agnė užsinorėjo keistis ir atsikratyti visko, kas veidrodyje jai badė akis. Tačiau mergina norėjo pokyčių čia ir dabar, jai nebuvo svarbu, ko tai gali pareikalauti. Taip ji neaiškių tablečių dėka numetė 20 kg, vos per 2 mėnesius.
„Ėmiausi baisių būdų – internete susiradau tabletes, kurios turėjo padėti atsikratyti to svorio. Žinoma, jo numečiau, bet mano plaukų, nagų būklė buvo tragiška, alpdavau. Kai mečiau tabletes, dar 3 mėnesius jaučiau neigiamus poveikius.
Buvo išsiderinęs miego ritmas, širdis „tabalavo“. Manau, kad tose tabletėse tikrai buvo narkotinių ar psichodelinių medžiagų, nes būdavo labai dideli energijos pliūpsniai, kai nesiorientuoji erdvėje.
Tačiau pastebėjau, kad merginos vis tiek nori numesti svorio bet kokiais būdais, nes pasidalinus savo išgyvenimais vis tiek sulaukiau merginų žinučių, kokios tai tabletės. Jų pavadinimo aš nežinau ir daugiau šių tablečių nebeieškojau“, – pasakoja ji.
Pirmojo nėštumo metu Agnei svoris ne tik sugrįžo, bet prisidėjo ir papildomi kilogramai. Nustojusi žindyti sūnų, moteris vėl griebėsi tablečių, tačiau po 5-6 dienų nusprendė jų nebevartoti, nes šalutiniai poveikiai atrodė nepakeliami.
„Po pirmojo vaiko gimimo, buvo ir anoreksija. Praėjus aštuoniems mėnesiams po gimdymo, iš pradžių pabandžiau vėl gerti tabletes, bet jos man nebetiko – po jų jaučiausi siaubingai. Tada savo metodais susidėliojau mitybą – mano tikslas buvo valgyti sveikiau ir mažiau.
Iš tikrųjų gavosi taip, kad aš tiesiog badavau. Svoris greitai krito, todėl pagavau azartą ir vis pradėjau svertis, matuotis. Mano dienos meniu sudarydavo 600 kalorijų, buvau gyva vos ne oru“, – prisimena ji.
Išgelbėjo antrasis nėštumas
Visa laimė, kad Agnė laiku suprato, jog taip gyventi negalima. Moteris pradėjo daugiau valgyti, o svarstykles tiesiog išmetė lauk. Ji sako, kad iš ligos gniaužtų išsivaduoti jai padėjo ir noras susilaukti antrojo vaikelio, nes pradėjo savęs neberiboti.
„Anoreksija yra labai baisus dalykas, kai tu vaikštai labai plona linija ir praktiškai viena koja esi karste. Linkiu moterims nebijoti ir eiti pas specialistus ieškoti pagalbos, nes ši liga gali būti mirtina. Iš tikrųjų, džiaugiuosi, kad man pavyko išbristi ir susitvarkyti.
Nėštumas man buvo palengvėjimas – žinojau, kad bent dėl to galiu valgyti, ką noriu. Nėštumo metu priaugau labai daug svorio, nors stengiausi nevalgyti visokių nesąmonių, bet „kada jeigu ne nėščia“?
Man padėjo tai, kad pradėjau lauktis antro vaiko. Jeigu nebūčiau pastojusi, gal būčiau visiškai atkritusi, kas gali žinoti. Žinoma, dabar irgi būna įvairių paūmėjimų – pradedi mažiau valgyti. Iš dalies, tai yra amžinas dalykas, tik išmoksti jį kontroliuoti ir atpažinti“, – sako ji.
Moteris šypsodamasi sako, kad priprasti sveikai valgyti ar sportuoti reikia tik 21 dienos, o vėliau viskas bus tik lengviau. Šįkart ji nebesiėmė eksperimentų ir mitybos bei sporto programas pasidarė pas tuos, kurie supranta, kaip tai daryti savęs nenuskriaudžiant ir nealinant.
„Žinoma, iš pradžių yra sunku, nes organizmas pripratęs ir prašo to. Pavyzdžiui, man taip buvo su cukrumi. Rytais buvau pripratusi valgyti sūrelius ir kuo saldesnis, tuo buvo geriau. Dabar jau nebegaliu jų valgyti, nes jie man atrodo per saldūs“, – juokiasi Agnė ir džiaugiasi, kad dabar jaučiasi geriau nei tuomet, kai jai buvo 20 metų.
