Vilkų kampu pavadintame kaime gyvenantis Mindaugas kviečia į svečius. Vyras jau 30 metų kolekcionuoja devynioliktame bei dvidešimtajame amžiuje žmonių naudotus buities prietaisus. Tačiau smagiausia Vilkų kampo gyventojui demonstruoti du tokios pat paskirties, tačiau skirtingų kraštų – mažlietuvių ir žemaičių naudotus įrankius.
„Tabokos pjaustyklė. Žemaitiška. Paprasta medžio kaladė, medinė rankena ir tik ta dalis geležinė. Ir palyginimas – vokiškas aparatas. Visas va koks. Net pats pasiima, šitie krumpliaračiai pagauna tabokos lapą ir traukia, ir viskas. Čia tik dedi, suki ir peiliai susmulkina, viskas subyra į apačią. Atidarai dangtelį ir susirenki viską“, – sako kolekcionierius Mindaugas Nogaitis.
Pasak vyro, mažlietuvių įrankiai beveik visi iš metalo, neretas turi ir iki šiol veikiantį mechanizmą. O štai žemaičiai viską gamino iš medžio. Pavyzdžiui, svarstyklių dalys:
„Lietuviškos žemaitiškos būžės. Medinukai. Ir va, jau fabrikiniai bronziniai ar kalviniai vokiški.“
Kaip pasakoja Mindaugas, dalį kolekcijos susirinko pats, dalį atnešė draugai ar visai nepažįstami žmonės. Ką yra sukaupęs, noriai rodo kiekvienam atėjusiam. Pavyzdžiui, šiuos senoviškus lyginimo įrenginius.
„Šitas tebėra pilnai funkcionalus. Galima paimti, kišti drobė kokią, spaudimą susireguliuoji kiek čia jo reikia ir viskas. Nemanau, kad šitas neveiktų. Į jį buvo prikrauna pilna akmenų, tai va, tie patys ruoliukai, ant jų vyniojasi drobulė. Ir tada pirmyn atgal ir dar ant tų akmenų vaikai užsilipdavo, būdavo kaip karuselė nemokama“, – pasakoja M. Nogaitis.
Taip pat yra ir kontrabandininkų kampelis. Talpose į carinės Rusijos okupuotą Lietuvą atkeliaudavo uždraustos knygos, žibalas, įvairesnis maistas bei, žinoma, spiritas.
„Ir čia jau turiu tokius originalius kontrabandininkų įrankius būtent iš šito kaimo. Kai eidavo per muitinę, po drabužiais va tokia spirito talpyklas. Pasikišdavo po drabužiais, priglausdavo prie kūno. Čia matom šonkaulinį tokį, o čia priekinį. Ant krūtinės. Eidavo tokie storai apsirengę“, – teigia M. Nogaitis.
Vienas unikaliausių eksponatų – tarpukariniai arklio bei vežimo numeriai:
„Mėginkim įskaityti. M. Šedys, Šilių kaimas. Šilių kaimas yra tiesiai kokie 8 kilometrai. Naumiesčio valsčius, Tauragės apskritis. Tai va, yra visa informacija apie tą ūkininką.“
Numeris privalomas, o štai šis daiktas tik dėl smagumo. Tai – žaržolai. Kur galima taip žvangant nulėkti, Mindaugas taip pat gali parodyti. Štai parduotuvių ir nuorodų iškabos:
„Mažosios Lietuvos, tokia dviejų kalbų – vokiškai ir lietuviškai. Miltų pardavimas dampfmuhle. Net nesivargindavo išversti – dampfmuhle yra garinis malūnas. Tai yra miltų paradavimas arba miltinė produkcija garinio malūno.“
Vyras kolekcionuoja ir armonikas bei bandonijas. Jų čia ne viena dešimtis. Beje, dauguma galima groti. Kad ir šia – dar iki sovietinio perversmo pagaminta Sankt Peterburge.
