Apie žoleles, dėl kurių verta trumpam padaryti pertrauką kelionės metu ir sustojus jų prisirinkti, papasakojo „Mano žolelės“ tinklaraščio įkūrėja žolininkė Jolanta.
Čiobreliai
Čiobreliai – pirmoji žolelė, kurią, kaip vertą dėmesio, paminėjo pašnekovė. Anot jos, jie traukia ne tik savo vasarišku kvapu, bet taip pat turi itin naudingų savybių padėti peršalimo metu ar virškinimui pagerinti.
„Čiobrelio reikia turėti visuomet, nes jis taip skaniai kvepia ir primena vasarą! Aš pati geriu čiobrelių arbatėles nuotaikai pakelti.
O kaip vaistažolė, tai jis labai gerai nuo peršalimo, taip pat virškinimui pagerinti ar nuo vidurių pūtimo. Dar mėgstu sakyti, kad jis labai tinka nuotaikai gerinti“, – apie žolelės naudą pasakojo Jolanta.
Moteris taip pat paaiškino, kaip geriausia šias žoleles surinkti, kad nebūtų pažeistas kitų metų derlius, bei atskleidė vietas, kuriose jų gausu:
„Aš pati renku žydinčias viršūnėles, bet net jeigu ir nužydėjusios, tai jos vis tiek turi gerą kvapą. Na, ir rinkčiau su žirklėmis, nes kitaip išsirauna šaknys, o geriau jas palikti kitiems metams.
Čiobrelių yra sausose pievose. Šiaip jos mėgsta sausas ir saulėtas vietas, pušynų aikšteles. Dar ir pajūryje jų tikrai galima aptikti.“
Kraujažolės
Dar viena žolelė, kurios nereikėtų pamiršti prisirinkti – kraujažolė. Jas rasti yra visiškai nesunku, nes šis augalas auga ten pat, kur ir čiobreliai, tad į pievas atklydusiems prisirinkti čiobrelių, moteris ragina nepraleisti pro akis ir kraujažolių:
„Tai labai gera žolelė, jos įprastai žydi ten pat, kur čiobreliai. Bet šiaip jos dažnesnės, jų yra daug visokiose pievose, net ir šiek tiek drėgnose, bet įprastai jos mėgsta sausą ir saulėtą aplinką.“
Pasak Jolantos, ši žolelė pasižymi apetito gerinimu ir pagalba tuomet, kai apnikusi bloga nuotaika.
„Kraujažolės kuo puikiausiai tinka virškinimui, jos gerina apetitą. Taip pat padeda nuo širdelės skausmo, tai yra liūdesio, lengvos depresijos, na, visų tų atvejų, kai nėra nuotaikos“, - atskleidė žolininkė.
Moteris pridėjo, kad jas reikėtų rinkti su žirklėmis, nes augalo struktūra pakankamai kieta:
„Aš imu žydinčias kraujažolių viršūnėles. Jas irgi renku su žirklėmis, nes tai labai kieta žolelė. Galima ir savo odą pažeisti, jeigu skinsite rankomis.“
Mėlynės
Tiems, kurie mėgsta uogas, Jolanta turėjo puikių žinių. Mėlynės – augalas, kurio naudingos tiek uogos, tiek lapai.
„Mėlynių uogos labai tinkamos moterims, kurios kenčia nuo šlapimo pūslės bėdų, o tokių moterų būna daug. Sakyčiau profilaktikai, vasarą jų reikia valgyti daug, nes jos tinkamos organizmo stiprinimui.
Na, ir šiaip visos juodos uogos yra tinkamos vasariniam valgymui, nes turi gausybę antioksidantų, padeda atstatyti organizmą, jam išsivalyti. Dar labai gerai mėlynės tinka akims“, – apie uogų naudą kalbėjo Jolanta.
Prisirinkus uogų, moteris ragina nepamiršti ir mėlynių lapų. Jie ypač tinkami padėti sau tuomet, kai užklumpa viduriavimas:
„Mėlynių lapai puikiai tinka nuo viduriavimo. Jos veikia sutraukiančiai. Tai galima pasirinkti šių lapų ir pasidžiovinti.
Tačiau jos tinkamos tik tada, jeigu viduriavimas lengvas. Jeigu jis sunkus – tai jau tada reikia kreiptis į gydytoją.“
Žemuogės
Dar viena uoga, kuri yra ne tik naudinga savo vaisiumi, bet ir lapais – žemuogė. Jolanta tikino, kad pamačius jas miške, jų nereikėtų praleisti pro akis.
„Žemuogės taip pat labai puikios uogos. Jos tinka kraujo pagerinimui, dėl to tiek, kiek randate eidami miške, reikia skinti ir valgyti.
Jos turi daug geležies, labai gerai kraujui. Dar tinka tiems, kas serga mažakraujyste“, – atskleidė moteris.
Taip pat Jolanta nepamiršo ir žemuogių lapų. Šie veikia šiek tiek kitaip nei uogos, tačiau taip pat gali padėti organizmo detoksikacijai:
„Lapeliai irgi labai gerai išvalo organizmą, išvaro šlapimą. Bet su tuo viskas gerai, nes taip išsivalo inkstai, nuo įvairių ligų, druskų kaupimosi.“
Dilgėlių sėklos
Jolanta papasakojo, kad vasarą ji pro akis nepraleidžia dilgėlių. Moteris tikino, kad jų sėklos – tikra vitaminų bomba.
„Būtinai reikia prisirinkti dilgėlių sėklų. Kaip tik mačiau, kad dabar jau stovi dilgėlės su nukarusiomis „kasomis“. Tai jų viršūnėlės kabo kaip vynuogių kekės, jos tamsiai žalios. Jų sėklos – kaip riešutėliai.
Aišku, svarbu ir jas tinkamai rinkti. Renku taip: nukerpu viršūnėles, aišku, su pirštinėmis. Tuomet visas jas sudedu ir ištiesiu ant kokios drobelės, ant virtuvinio rankšluosčio.
Tada, kai jos išdžiūsta, aš jas su pirštinėmis nubraukiu ir būna tokios sėklytės. O sėklytes galima dėti į visur: duoną, salotas, sriubas. Jos stiprina organizmą, yra tikras stiprybės šaltinis“, – apie dilgėlių sėklas kalbėjo Jolanta.
Ji pabrėžė, kad šios sėklos ypač tinkamos tiems, kurie nori atsistatyti organizmo veiklą, sustiprinti sveikatą:
„Jos labai tinka visiems, kurie sirgo sunkiomis ligomis. Netgi žmonėms, kurie išgyveno chemoterapiją, labai gerai jas vartoti, nes padeda atsistatyti.
Padeda ir šiaip atsigauti, pasistiprinti. Jeigu jaučiamas nuovargis ar organizmo išsekimas, tai labai puikiai tinka.“
Jonažolės
Vasarą svarbu nepamiršti ir dar vieno malonaus aromatą skleidžiančio augalo – jonažolės. Jolanta pasakojo, kad tai – vaistas nuo visų ligų.
„Jonažolė – tai yra saulės pakaitalas niūriems žiemos vakarams. Ji, iš tiesų, yra vaistas nuo visų ligų: nuo liūdesio, nuo lengvos depresijos, nuo peršalimo, nuo pilvo bėdų“, – vardijo žolininkė.
Šias vaistažoles taip pat nesunku surinkti, nes jų skynimas nesudėtingas, o ir rasti jų galima įvairiose vietose:
„Reikia skinti jonažolių žydinčias viršūnėles, jas galima ir nukirpti.
O šie augalai auga daugiausiai sausose, natūraliose pievose. Žinoma, miškų pakraščiuose jų taip pat galima rasti.“
Žolelių išsaugojimas žiemai
Nors šių vaistažolių galima rasti tik vasarą, tačiau Jolanta paaiškino, kaip jas tinkamai paruošti žiemai. Ji tikino, kad išsaugoti jas svarbu, nes žiemą jos – ypač reikalingos.
„Visų pirma, tai džiovinimas jokiu būdu neturėtų būti saulėje. Jis turėtų vykti pavėsyje.
Tai, pavyzdžiui, namuose ant grindų galima pasidėti rankšluostį ir ant jo džiovinti, aišku, jeigu neauginate šuniuko ar kačiuko. Dar gerai padėti jas ant lentynos ar stalo, kur saulė neprieina.
Aš turiu tokius pintus stalčius, jie panašūs į pintus krepšius. Tai plonu sluoksniu sudėdavau žoleles ant kokios marlės ar popierinio rankšluosčio. Tada jos išdžiūsta ir subyra rankose. Tuomet tai reiškia, kad žolelės gerai išdžiovintos“, – kalbėjo Jolanta.
Dar vienas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį žolininkė – vėdinimas. Pasak jos, tai labai svarbu norint, kad žolelės tinkamai išdžiūtų:
„Aišku, gerai, kai jos džiūsta gerai vėdinamose vietose, pavyzdžiui, kur atsidaro langas. Dar šaunu, kai yra tokia prabanga džiovinti žoleles sodo namelyje, kuriame irgi vėdinamos patalpos.“
Galiausiai, ji paaiškino, kur sudėti išdžiovintas žoleles. Ji pasidalijo keliomis alternatyvomis, tačiau tikino, kad pati renkasi tik vieną.
„Kvapnias žoleles, šiuo atveju, čiobrelius ir jonažoles, aš visuomet dėčiau į stiklinį indą, kad išlaikytų savo aromatą.
Jeigu žolelės labai gerai išdžiūvusios, tai aš jas visas laikau stikliniuose induose ir po to padedu į nuo saulės apsaugotas vietas. Kuo tamsiau, tuo geriau. Tada jos išlaiko savo naudingas savybes.
O jeigu žolelės nelabai gerai išdžiūvusios, tai galima dėti į drobinius maišelius. Tačiau ties jais esu šiek tiek skeptiška, nes jie per save gali atnešti tą drėgmę pritraukti. Tai aš jas visas dedu į stiklinius indus.“
