Pasak jos, visos šios uogos ir šaknys – tikri sveikatos ir energijos šaltiniai, kurie gali padėti sustiprinti imunitetą.
Erškėtrožės uogos
Pradėjus kalbėtis apie šiuo metu randamas uogas, žolininkė papasakojo, kad pirmosios, kurias reikėtų dėtis į pintinęm yra erškėtrožės.
Pasak jos, tai raudonos uogos, kurios labai ilgai laikosi ant krūmų. Jolanta teigė, kad jų galima rasti net ir po šalnų.
„Jas galima rinkti, valyti ir virti iš jų uogienes arba susidžiovinti ir naudoti jas arbatoms. Tiesa, jeigu virtumėte uogienes, tuomet labai atidžiai ir kruopščiai reikėtų išvalyti uogas, nes jų viduje yra plaukuotos sėklytės, kurios gali stipriai suerzinti gleivinę“, – pasakojo žolininkė.
Paklausta apie šių uogų naudą, moteris tikino, kad jos turi galybę naudingų savybių: gali pagelbėti peršalimo ar gripo atvejais, o taip pat turi antivėžinių savybių.
„Visos spalvotos uogos ir vaisiai turi priešuždegiminių, priešvirusinių, priešvėžinių savybių. Tad verta prisirinkti visų tamsiai mėlynų, raudonų ir geltonų uogų, nes jos yra labai sveikos.
Erškėtrožės turi nepaprastai daug vitamino C, dėl to jos gali padėti išvengti peršalimo ar gripo, o susirgus tapti puikiu gelbėjimosi šaltiniu“, – paaiškino ji.
Šaltalankių uogos
Dar viena žolininkės rekomendacija – prisirinkti šaltalankio uogų. Anot jos, tai – tikras vitamino C šaltinis.
Pasak Jolantos, šios uogos padeda nuo įvairių uždegimų, tinka imuniteto stiprinimui, padeda akims, saugo nuo gripo ir peršalimo ligų.
„Šaltalankio uogos yra tikrai nepaprastos. Prisirinkus jų, verta paskleisti jas po vieną šaldymo kameroje, o vėliau sudėti į atskirus maišelius taip, kad vienas maišelis atitiktų vieną valgymo porciją“, – pasakojo žolininkė.
Ji pridėjo, kad nors šios uogos yra labai rūgščios, tačiau jas galima valgyti skaniai. Moteris pasakojo, kad ji pati šaltalankio uogomis skanina javainius, jogurtus ar ledus.
„Dar vienas būdas, kaip panaudoti šaltalankio uogas – įsidėti jų į pieno kokteilius ir suplakti. Juose šaltalankio uogos puikiai tinka“, – pasakojo Jolanta.
Kadagio uogos
Taip pat miškuose galima atrasti dar vienas naudingas uogas – kadagio vaisius. Pasak žolininkės, jos taip pat pasižymi stulbinančia nauda organizmui.
Žolininkė Jolanta kalbėjo, kad svarbiausia yra prisirinkti sunokusių kadagio uogų, kurios yra tamsiai mėlynos spalvos. Ji akcentavo, kad šios uogos noksta tris metus, dėl to jų neverta rinkti žalių.
„Kadagys yra puiki priemonė prieš įvairius uždegiminius procesus, jis padeda valyti organizmą, stiprinti imunitetą, atsigauti po sunkių ligų, gerinti medžiagų apykaitą.
Tik su juo reikia atsargiai. Jeigu yra problemų su skrandžiu ar šlapimo takais, reiktų naudoti tik mažas porcijas. O nėščiosioms prieš vartojant kadagio uogas vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – teigė ji.
Pašnekovė taip pat papasakojo, kad kadagio uogos neretai yra naudojamos mėsos patiekalams pagardinti arba dedamos į raugintus kopūstus.
Taip pat jos pasižymi stipriomis prieskoninėmis savybėmis, tad neretai žmonės šias uogas sumala ir vėliau jas nauda kaip prieskonius.
„Aš pati nerenku jų kibirais, tačiau nuėjusi į mišką nusiskinu 4-5 kadagio uogas ir jas suvalgau. Tie, kurie nėra ragavę kadagio uogų, nustebtų, nes jos labai saldžios“, – paaiškino Jolanta.
Vynuogės
Žolininkė pokalbio metu akcentavo ir lietuviams puikiai pažįstamas uogas – vynuoges. Anot jos, šių uogų galima valgyti į sveikatą.
Jolanta kalbėjo, kad vynuogės yra laukinės uogos, tačiau dalis lietuvių augina jas savo valdose ir puošia jomis sienas ar gyvatvores.
„Kai ateina vynuogių sezonas, verta valgyti mėlynąsias vynuoges. Tiesa, labai naudingos ir jų sėklos, tad vertėtų šias uogas valgyti kartu su jomis“, – kalbėjo žolininkė.
Taip pat moteris pridėjo, kad šios uogos – tikra vitaminų bomba. Jolanta tikino, kad jose gausu A, B, C, E vitaminų bei kalcio ir magnio.
Šios uogos puikiai tinkamos ir tiems, kurie nori išsivalyti organizmą. Jolanta paaiškino, kad tai – natūralus organizmo valymo būdas.
„Šios uogos tinka širdžiai, kraujotakai, turi visą aibę antibakterinių savybių. Taip pat padeda medžiagų apykaitai, valo kepenis, šlapimo pūslę“, – paaiškino pašnekovė.
Paprastojo raugerškio uogos
Miškuose galima aptikti ir dar vieną naudingą raudoną uogą – paprastąjį raugerškį. Žolininkė pasakojo, kad tai taip pat sveikatos šaltinis.
Pasak jos, raugerškio uogos yra plonos ir pailgos, tad jas sumaišyti su kitomis yra gana sunku.
„Raugerškio pagrindinė gydomoji dalis yra šaknys ir žievė, bet aš skinu ir uogeles. Jos turi daug vitamino C, E“, – atskleidė Jolanta.
Visgi, moteris pridėjo, kad su šiomis uogomis taip pat reikėtų elgtis atsargiai. Pasak jos, saugomis šių uogų nevertėtų valgyti, o paimti vos kelias.
„Ši uoga taip pat yra pavojinga nėščiosioms, tad reikėtų nuo jos susilaikyti“, – įspėjo žolininkė.
Svarainių vaisiai
Ne ką mažiau nei kitos uogos, vaisiai ar daržovės naudos turi ir svarainis. Jis ne tik labai skanus, tačiau taip pat padeda nuo įvairių ligų.
Pasak Jolantos, dažniausiai iš svarainių yra daromi sirupai, kurie labai naudingi organizmui.
„Svarainiai labai naudingi širdžiai, padeda žmonėms, turintiems problemų su aukštu cholesterolio kiekiu, sunormalizuoja spaudimą.
Jie turi vitamino C, vitamino E, kalio ir geležies, tad vertėtų nepraleisti šansų pasigaminti svarainių sirupo“, – paaiškino žolininkė.
Jolanta pridėjo, kad ji pati taip pat neišmeta ir svarainių sėklyčių, nes šios gali tapti puikiu vaistu tuomet, kai peršti gerklę.
„Aš sėklytes džiovinu, tada susidedu į stiklainį, o kai kosėju, peršti gerklę arba neišeina atsikosėti dėl per didelio gleivių kiekio, tai užpilu sėklytes karštu vandeniu. Tuomet palaikau ir skystis tampa gleivėtas.
Šis skystis padeda organizmui: lengviau atsikosėjama ir numalšinamas gerklės skausmas“, – kalbėjo pašnekovė.
Krienai
Jolanta pasakojo, kad taip pat vertėtų šiuo metu prisirinkti krienų. Anot jos, ši rudeninė gėrybė gali padėti pastiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo ligų.
Žolininkės teigimu, krienai yra labai universalūs. Jie stiprina imunitetą, padeda nuo peršalimo ligų ar įvairių infekcijų.
„Krienas yra vadinamas daržo penicilinu, gelbėjančiu nuo visų ligų. Jis yra nuo visko – peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų, šlapimo takų ligų, įvairių infekcijų.
Tai labai tinkama priemonė, turinti vitamino C, B1, kalio“, – kalbėjo žolininkė.
Moteris pridėjo, kad ji pati, atėjus krienų sezonui, krienus tarkuoja. Vėliau, pavyzdžiui, valgydama sumuštinius su lašiša, pašnekovė krienų pabarsto ant šio sumuštinio.
Tiesa, ji atskleidė, kad ne visiems krienai yra tinkami. Pasak jos, kai kurie krienų neturėtų vartoti: „Jeigu žmogus skrandyje turi žaizdų, tuomet krieno vartoti nereikėtų. Jis yra aštrus ir gali pakenkti skrandžiui.“
Burokai
Dar viena darže dažnai atrandama daržovė – burokas, kuris pasižymi visa aibe naudingųjų savybių.
Pasak žolininkės, nors ne visi buroką mėgsta, tačiau jis gali pagerinti ne vieną organizmo funkciją ir padėti sustiprinti save.
„Burokas – puiki daržovė, naikinanti cholesterolį, bakterijas, pagerinanti kraują. Ji, skirtingai nei kitos daržovės, turi labai daug B grupės vitaminų. Taip pat burokuose yra magnio, geležies, vitamino A ir C“, – pasakojo Jolanta.
Moteris pridėjo, kad buroko šaknų kasimui ar rovimui taip pat yra numatytas geriausias metas. Anot jos, tuomet burokai tampa ne tik maistu, bet ir vaistu:
„Buroko šaknis reikėtų rauti ar kasti tada, kai apmiršta lapai. Tada visa surinkta stiprybė ir naudingosios savybės sudėtos į šaknis.“
