Apie Lietuvos gamtoje aptinkamus nuodingus augalus bei uogas, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo Botaninių kolekcijų kuratorės Jurgita Ignotienė ir Erika Kaškelienė.
J. Ignotienės teigimu, jai pavyksta suskaičiuoti net šešis nuodingus augalus, natūraliai augančius gamtoje, nors pastebi – dalis jų atsiduria ir želdynuose, soduose, mat yra dekoratyvūs.
Nuodingiausias Lietuvos augalas – žalčialunkis
Vieningai sutariama, kad pats nuodingiausias Lietuvos gamtoje augantis augalas yra paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum). Nesvarbu, jį sutiksime vasarą, rudenį ar kurį kitą metų laiką – su šiuo augalu reikia elgtis atsargiai, mat nuodingos visos jo dalys.
„Labiausiai žmones traukia žalčialunkio žiedai, jie žydi rožiniais žiedeliais anksti pavasarį – tuo metu jau tikrai daugiau vaikštančių po mišką ir radus žiedus norisi šakelę nusiskinti, neštis pasimerkti, tačiau žalčialunkis turi vieną botaninį požymį – jis sunkiai lūžta, tada bandoma kąsti dantimis. Taip galime labai stipriai pažeisti burnos gleivinę, jeigu žmogus jautresnis, gali ir danties netekti, gali pasireikšti seilėtekis.
Net norint pauostyti žiedus kyla pavojus, nes žiedadulkės sukelia uždegimą, paraudimą. Vasarą jis irgi traukia žmones, nes lapai yra dekoratyvūs. Išvertus žodį „mezereum“ iš graikų kalbos, tai reiškia laurą, jo lapai primena lauramedžio – vėl gali kilti noras nusilaužti šakelę.
Trečias augalo brendimo etapas yra uogos, jas subrandina vasarą, jos yra raudonos, bet rudenį rečiau sutinkamos, nes dažniausiai būna nukritusios. Kaip rašoma literatūroje, nuo 10 uogų galima ir mirti“, – pasakojo J. Ignotienė.
Įdomu tai, kad žalčialunkis toks nuodingas, kad nuodingas net ir iš jo surinktas medus, be to, augalas pavojingas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, išskyrus žąsis – jos mielai paskanauja žievės.
Specialistė priduria, kad yra ir dekoratyvių žalčialunkių formų, kurios pasirenkamos apželdinimui, tačiau primena tai daryti atsakingai, vis tik, tai nuodingiausias šalies augalas.
Svarbu nepamiršti, kad gamtoje nuodingos gali būti ne tik uogos, bet ir augalai, vienas pačių nuodingiausių – dėmėtoji mauda (lot. Conium maculatum). Salierinių šeimai priklausantis nuodingas augalas turi vieną išskirtinę savybę – skleidžia nemalonų pelių kvapą, tačiau E. Kaškelienė perspėja, kad dėmėtąją maudą lengva sumaišyti su laukine morka.
Vilioja spalvingomis uogomis
Užsukus į mišką dabar galima išvysti ir įspūdingos spalvos sparnavaisiais apsipylusius ožekšnius (lot. Eunoymus). Akį patraukia ne tik jų ryškiai oranžinė, raudona spalva, bet ir vaisių forma – šie primena miniatiūrinius žibintus.
„Augalas patrauklus, uogas norisi nuskinti, tačiau jose yra alkaloidų ir taninų, kurie sukelia pykinimą, vėmimą“, – įspėjo dendrologė.
J. Ignotienė priduria įdomų faktą – anksčiau, kol buvo mažai informacijos apie ožekšnių pavojų sveikatai, iš jų medienos būdavo gaminami dantų krapštukai bei iešmeliai žvėrienai kepti. Šių gaminių atsisakyta, tačiau ožekšniai naudojami kitur – gaminant preparatus utėlių ir erkių naikinimui.
Savo oranžinėmis uogomis gamtoje šiuo metu vilioja ir lietuvių pamiltos pakalnutės (lot. Convallaria majalis). E. Kaškelienė pažymi, kad visos augalo dalys yra nuodingos, todėl su augalu atsargiai elgtis reikia ištisus metus, mat gali suvilioti ne tik uogos – pavasarį pakalnučių lapus galima sumaišyti su meškiniu česnaku.
Akį gali patraukti ir mėnuliasėklių (daūrinių – lot. Menispermum dahuricum, kanadinių – lot. Menispermum canadense) uogos. Šis augalas puikiai tinka apželdinimui, yra panašus į vynuogę, o ir užauga aukštas – iki dviejų-keturių metrų aukščio.
„Rudenį jis subrandina tamsiai mėlynas uogytes, turi gražias, pusmėnulio formos sėklytes, kurios atrodo patraukliai, bet į burną jų nereikėtų dėti – visas augalas yra nuodingas“, – įspėja E. Kaškelienė.
Dar vienas augalas, dažnai puošiantis sodus ir gėlynus – amerikinė fitolaka (lot. Phytolacca americana). Šis stambus daugiametis žolinis augalas, pražystantis stambiomis balsų balkšvų arba rusvų žiedų kekėmis, peržydėjęs užmezga uogas, kurios žmogui ne tik nenaudingos, bet ir nuodingos.
„Uogos pradžioje būna žalsvos, vėliau tamsiai raudonos, bordinės. Nors jos gražiai atrodo želdynuose, rudenį džiugina savo spalvomis, jį labai mėgsta apželdinimo specialistai, bet amerikinė fitolaka yra nuodingas augalas, uogos taip pat labai nuodingos“, – kalbėjo KU Botanikos sodo vaistinių-aromatinių augalų kolekcijos kuratorė.
Suvalgius uogų trinka ir virškinimas, ir širdies veikla
Gamtoje aptinkamos ir žmogui ne mirtinai nuodingos, tačiau pavojų sveikatai keliančios uogos. J. Ignotienė vardija, kad, pavyzdžiui, balta spalva visą žiemą džiuginančios baltauogės meškytės (lot. Symphoricarpos albus) uogos turi nuodingų medžiagų, todėl jų suvalgius galima apsinuodyti ir susidurti su virškinamojo trakto sutrikimais.
O štai nors kai kurių sausmedžių uogos yra valgomos, paprastojo sausmedžio (lot. Lonicera xylosteum) raudona spalva viliojančios uogos savyje turi alkaloidų, kenksmingų žmogaus sveikatai.
„Taip pat yra du panašūs augalai, abu priklausantys šunobelinių šeimai: paprastasis šaltekšnis (lot. Frangula alnus) ir dygioji šunobelė (lot. Rhamnus cathartica). Tai – du krūmai, panašūs ir lapais, ir uogomis. Vienas jų skirtumas, kad šaltekšnio uogos yra spalvotos, nuo raudonos iki juodos. Šunobelės uogas galima atskirti, nes jos iš pradžių būna žalios, prinokę – mėlynai juodos.
Dar vienas požymis, kaip jas atskirti, yra botaninis – vienoje šunobelės lapo pusėje yra tik trys gyslelės, o šaltekšnio – šešios ar aštuonios. Šaltekšnis, pagal literatūrą, yra nuodingesnis“, – pasakojo dendrologė.
Savo uogomis, kurios nusėja visą krūmą, gali suvilioti ir gamtoje, ir dažnai želdiniuose sutinkamas europinis kukmedis (lot. Taxus baccata). J. Ignotienė pabrėžia, kad sodinant šį krūmą kieme, svarbu žinoti jo savybes, geriausia – rinktis veisles, kurios nebrandina uogų. Pasirūpinti reikėtų ir aplink kukmedžius besisukiojančiais augintiniais, mat nuodingos ne tik uogos, bet ir šakelės bei spygliukai, kurių smalsūs šunys paragauja, o nuo to gali ištikti net mirtis.
Gamta savo turtais ne tik džiugina, bet ir vilioja jų prisirinkti, tačiau specialistės vienbalsiai primena – nereikia ir negalima skinti ir į burną dėti to, ko nepažįstame bei primena, kad norint atpažinti augalus negalima aklai pasitikėti programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose, jos tinkamos tik pažindinimuisi su augalais.
„Siūlyčiau laikytis taisyklės neliesti, neragauti nepažįstamų augalų, neskinti ir nesinešti namo, jeigu tiksliai nežinome, kas tai. Reikia atsiminti, kad nuodingos gali būti skirtingos augalus dalys, gražus žiedelis arba uogelė gali sukelti liūdnas pasekmes. Geriausia išmokti pažinti augalus, domėtis jais, skaityti, mokytis“, – patarė E. Kaškelienė.
J. Ignotienė paantrina, kad geriausia laikytis taisyklės neimti to, ko nepažįstame, tačiau primena nepulti skinti uogų ir jas traiškyti ar kitaip naikinti, juk gamtoje viskas turi savo vietą ir tai, kas mums nuodinga, kažkam yra naudinga ir reikalinga ekosistemos dalis.
