uogos

Rudenį vis daugiau žmonių išeina į mišką – kas grybauja, kas ieško vaistinių augalų, kiti išeina paprasčiausiai pasivaikščioti, tačiau svarbu nepamiršti, kad gamta mus apdovanoja ne tik gražiais, kvepiančiais ir naudingais augalais bei uogomis – kai kurie jų yra mirtinai nuodingi. Specialistės pastebi, kad rudenį daugelį suvilioja ryškios augalų uogos, o jų paragavus gali grėsti net mirtis.

Spanguolė – vadinama laumių uoga, šiaurės citrina, gervių uoga. Kaip gražiai legendoje pasakojama, jog „ant samanų kilimo laumės pamiršo karolius iš rubino – raudonojo brangakmenio. Tie karoliai buvo užburti ir pavirto spanguolėmis – laumių uogomis“. Kadangi kiekvieną pavasarį spanguolės išleidžia mažus, rausvus kūgio formos žiedus, primenančius gervės galvą ir kaklą, dar jos vadinamos gervių uogomis.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas įspėja apie labai nuodingą uogą, kurios suvalgytos sėklos gali tapti mirties priežastimi. „Uoga uogytė. Žalčialunkis. Nuodingiausia uoga. Paprastai subrandina kelias uogas. Ypatingai nuodingos sėklos. 10–12 suvalgytų sėklų gali tapti mirties priežastimi. Geriausiu atveju gali išsivystyti paradontozė. Auga derlinguose dirvožemiuose: upelių, upių slėniuose, drėgnuose lapuočių miškuose. Ūksmę mėgstantis krūmas.

Kad avietės gausiai derėtų, šiuo metu jas reikia tinkamai prižiūrėti. Tiesą sakant, pavasarį jomis iš karto reikia pradėti rūpintis. Nors aviečių krūmai nėra reiklūs, gausaus derliaus sulauksite tik tada, jei joms nieko netrūks! Pagrindiniai aviečių krūmų poreikiai – tinkamas dirvožemio pH, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, pakankamai šviesos ir daug vandens. Kadangi aviečių šaknys yra negilios, išsidėsčiusios horizontaliai po žeme, jas galima pažeisti neatsargiai kasant.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas skelbia, kad pasikeitus taisyklėms nuo šiol net gyventojams draudžiama uogauti ir grybauti Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose. Už pažeidimus numatytos baudos, siekiančios net 650 eurų.

Avietes geriausia sodinti rudenį, kai daugiau drėgmės, nors galima ir anksti pavasarį. Pagal uogų prinokimo laiką aviečių veislės skirstomos į remontantines, derančias du kartus per metus, ir neremontantines, derančias vieną kartą per sezoną. Remontantinių veislių avietės dera ant vienmečių stiebų ir jokie žiemos šalčiai joms nebaisūs, tad nuo rugpjūčio iki pat vėlyvųjų šalnų galima mėgautis kvapniomis, skaniomis uogomis.

Vyriausybė uždraudė gyventojams uogauti ir grybauti valstybės saugomose teritorijose – nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, kurie nesiriboja su kaimais ar viensėdžiais. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtą Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti trečiadienį.

Žuvinto biosferos rezervato apylinkėse gyvenantys asmenys galės pasinaudoti proga uogauti rezervate – tai bus galima padaryti rugsėjo 7-8 dienomis. Kaip praneša Žuvinto biosferos rezervatas, šia galimybe galės pasinaudoti tik tam tikruose kaimuose gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Dvi dienas rezervate bus galima uogauti, bet ne visiems Spanguoliauti bus galima dvi dienas, šviesiuoju paros metu iki 17 val.

Bruknės – nedidelės ir raudonos uogos, išsiskiriančios savo vitaminų ir naudingų medžiagų kiekiu. Savo populiarumu jos nenusileidžia žemuogėms ar mėlynėms, o kaip tik šiuo metu bruknių jau galima surasti miškuose. Apie bruknių ypatumus ir jų naudingąsias savybes papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

Avietės – tai vienos iš mėgstamiausių sodo uogų, kurių saldus ir sultingas skonis traukia ne tik sodininkus, bet ir visą šeimą. Šios uogos ne tik skanios, bet ir naudingos sveikatai, turinčios daug vitaminų ir antioksidantų. Tačiau norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu žinoti, kaip reikėtų jas prižiūrėti. Naujienų portalui tv3.lt ūkininkas, „Dr.

Būna atvejų, kai pavasarį tiesiog nėra laiko pasodinti braškių: darbas, didelis užimtumas, ligos. Arba būna sunku rasti tinkamų daigų. Todėl kyla klausimas, kaip sodinti braškes rugpjūtį? Tiesą sakant, tai vienintelis laikas, kai dar galite tai padaryti. Tačiau sodininkai sako, kad braškes galima sodinti iki rugsėjo 15 dienos! Mes jus raginame jau pradėti sodinti braškes, ypač jei esate pradedantysis sodininkas.

Grybavimas ir uogavimas miške viena iš dažnų vasaros veiklų. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.  Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Nors daugelis dabar „garbina“ juoduosius serbentus dėl vitaminų gausos, šiuo tekstu noriu atkreipti dėmesį į jų giminaičius – raudonuosius serbentus. Atsimenu, kaip močiutė trindavo šviežias uogas su cukrumi ir taip gardindavo vandenį. Gaivesnio vidurvasario gėrimo man iki šiol nepavyksta sugalvoti. Raudonųjų serbentų auginimas ir priežiūra panaši į juodųjų serbentų, todėl šiame tekste tai tik trumpai priminsime.

Sveikatai palanki mityba – raktas į gerą savijautą ir sveikatą, tačiau kartais daugeliui užsinori suvalgyti ką nors saldaus. Norintiems pasisaldinti gyvenimą, gydytojas kardiologas pataria valgyti uogas – jose gausu įvairių naudingų medžiagų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ gydytojas kardiologas Arnas Karužas kalbėjo apie padidėjusio cholesterolio keliamus pavojus sveikatai.

„Gaivus ir lengvas desertas, tarsi vasaros diena po lietaus. Greitai pagaminamas ir dar greičiau suvalgomas“, – sako tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė. Reikės: 1 l kefyro; 1 l braškių; 3 v. š. želatinos + 100 ml vandens, jei brinkinti; 7–10 v. š. cukraus (reguliuokite pagal savo skonį). Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame brinkti. Į kefyrą suberiame cukrų, išmaišome ir leidžiame ištirpti. Braškes nuplauname, supjaustome nedideliais gabalėliais. Įmaišome į kefyrą.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Šalies ūkiuose jau mėlynuoja bene laukiamiausios vasaros uogos – šilauogės. Augintojai sako, kad šiais metais vaizdas uogynuose džiuginantis – kekės svyra nuo maistingųjų uogų. Ūkininkai pastebi, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių ieško uogynų, kur patys gali pasiuogauti uogų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Diana į šilauogių ūkį netoli Panevėžio atvyko po darbų. Džiaugiasi, kad ir oras pasisekė puikus, ir šilauogių krūmai jau gausiai mėlynuoja nuo prisirpusių uogų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Nors orai ir šią vasarą permainingi bei nenuspėjami, vaismedžių augintojai derliumi nesiskundžia: lietuviškų trešnių sezonas į pabaigą, o jų augintojai sako, kad lietuviai šias uogas labai mėgsta, nors jos ir brangesnės nei atvežtinės. Alytaus rajone yra vienas didžiausių trešnių sodas Lietuvoje – 15 hektarų. Uogų tiek, kad lūžta šakos. Tačiau verslininkai nebeišmano, ką su varnėnais daryti, kurie nulesa tonas trešnių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Prasidėjus pavasariniam darbymečiui, dažnai atsiranda noras pokyčiams sode. Vieni sodininkai keičia augalus vietomis, kiti – mugėse ieško, ką gi naujo būtų galima pasisodinti ir auginti. Tačiau svarbu ne tik, ką auginti, bet ir kokie augalai geriausiai auga vieni šalia kitų ar net kenkia vieni kitiems. Šiame straipsnyje gvildename klausimą, ką sodinti šalia šilauogių, kad šios derėtų ir duotų gausų derlių.

Vasaros laikas – puikus metas sustiprinti savo organizmo veiklą, apsirūpinti vitaminais, įtraukti į savo gyvenimą daugiau sveikatai palankių veiklų. Apie tai, kaip tai padaryti naujienų portalui tv3.lt papasakojo šeimos gydytoja Agnė Misiūtė. Moteris atskleidė, ką valgyti ir kokiomis veiklomis užsiimti tam, kad galėtumėte džiaugtis pagerėjusia sveikata. Valgykite miško gėrybes Vasaros metu sužydėjusi gamta džiugina visus savo vaisiais.

Tai, ką valgome, turi didžiulę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Yra žinoma, kad tam tikri maisto produktai mažina riziką susirgti pavojingomis ligomis, o kiti turi priešingą poveikį. O, ekspertės teigimu, vienas produktas yra itin naudingas, nes padeda sumažinti cholesterolį. Daug kalbama, kad reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, tai – saugus ir sveikas pasirinkimas, nes juose gausu vitaminų ir skaidulų. Tačiau kai kurie produktai pasižymi išskirtinai naudingomis savybėmis.

Sveiki atvykę į pasaulį, kuriame dominuoja spalvingas ir daugialypis augalas – ožerškis (Lycium)! Šis bulvinių šeimos krūmas, yra išsibarstęs po visą Rytų Europą, Aziją, Pietų Ameriką ir Pietų Afriką, turi apie 80 rūšių, tačiau didžiausią įvairovę aptiksime Pietų Amerikoje. Ožerškis (Lycium) dažnai išauga iki 2–3 metrų aukščio, dygliuotomis šakomis ir linijiškais arba lancetiškais lapais.

Miškuose dviem savaitėmis anksčiau nei yprasta prisirpo pirmosios vasaros uogos – žemuogės. Prekyvietėse už litrą žemuogių uogautojai prašo 20 eurų. Tačiau, nors ir brangios, uogos ant prekystalių neužsibūna. Kad ir po nedidelį indelį, žmonės graibsto mišku kvepiančias uogas. O specialistai primena, kodėl žemuogių per sezoną būtina paskanauti. Panevėžietė Vyta stebėjosi ant prekystalio išvydusi raudonuojančias pirmąsias miško uogas – žemuoges.

Sulaukus 40 metų, sulėtėja visi organizmo biologiniai procesai. Medžiagų apykaita tampa lėtesnė, todėl atsikratyti nepageidaujamų kilogramų tampa sunkiau. Vis dėlto, tikrai neverta nusiminti, nes į savo mitybos racioną galima įtraukti maisto produktus, kurie gali paspartinti riebalų deginimą. Jei norite turėti liekną figūrą, į savo mitybos racioną įtraukite 5 žemiau išvardintus maisto produktus. Uogos Tai – natūralios kilmės produktas, pasižymintis skonių ir aromatų įvairove.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Anykštėnų šiltnamiuose sirpsta pirmosios šiųmetės braškės. Ir nors pavasaris augintojams staigmenų nepašykštėjo, būta ir vėlyvo sniego, ir šalnų, šiltnamiuose braškes auginantys ūkininkai tikina po stogu sukūrę palankias sąlygas pirmosioms uogoms sirpti. Už kilogramą pirmųjų braškių anykštėnai tikisi gauti 10 eurų. Vėliau uogos turėtų pigti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Jurgita braškes skina jau ne pirmus metus, tad puikiai žino, kad uogas reikia skinti itin atsargiai.

Ekspertas atskleidė tris kasdienius, bet labai vertingus maisto produktus, kurie gali pagerinti jūsų smegenų sveikatą. Demenciją sukelia smegenų nervinių ląstelių ir jų jungčių pažeidimas arba praradimas. Kai kurie rizikos veiksniai, pavyzdžiui, amžius, yra neišvengiami, tačiau kiti priklauso tik nuo jūsų. Mityba yra vienas iš būdų, padedančių sustiprinti smegenų veiklą. Vienas gydytojas atskleidė, kad jums labai praverstų trys vertingi maisto produktai, rašo express.co.uk.

Šilauogės – nuostabios uogos, kurių krūmų jau galima rasti pas daugelį Lietuvos sodininkų. Jos paplito pirmiausia dėl to, kad atsirado daug ir išsamios informacijos apie jų auginimą. Be to, selekcininkams pavyko išvesti daugybę šilauogių veislių, kurias, laikantis technologijų, galima auginti mūsų šalies soduose. Nepaisant visko, šilauogės yra gana reiklus augalas.

Vasario 20-ą dieną žolininkė Adelė Karaliūnaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino, jog jos kieme pražydo nuodingas augalas – Žalčialunkis Daphne mezereum.  Naujienų portalui tv3.lt A. Karaliūnaitė sutiko papasakoti, kuo šis augalas ypatingas ir ar jis pavojingas žmogaus sveikatai.  Žolininkė neslepia, kad kuo paslaptingesnis augalas, tuo žmonėms smalsiau apie jį kuo daugiau sužinoti.

Tai, ką valgome, yra labai svarbu sveikatai ir gerai savijautai. Tam tikros dietos gali labai padidinti arba sumažinti įvairių sveikatos problemų riziką. Tačiau, gydytojo teigimu, viena uoga yra aukso vertės, jei norite jaustis geriau. Vis dažniau pasitaiko sveikatos problemų, kurias lemia netinkama mityba – tai širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant širdies nepakankamumą, insultą ir koronarinę širdies ligą. Ketvirtadalis visų mirčių kasmet ištinka būtent dėl širdies ligų.

Tam tikri maisto produktai gali padėti sužadinti aistrą ir padidinti lytinį potraukį – jie yra natūralūs afrodiziakai, tad suvalgius jų prieš naktį audringa naktis miegamajame garantuota. Afrodiziakai – tai maisto produktai arba vaistai, kurie sužadina lytinį potraukį, padidina seksualinį malonumą. Jei teikiate pirmenybę natūralioms alternatyvoms, o ne įvairiems libido didinantiems preparatams, yra trys maisto produktai, kurie veikia kaip natūralūs afrodiziakai.

Paprastasis amalas (lot. Viscum album) – pusiau parazituojantis daugiametis visžalis amalinių (Viscaceae) šeimos augalas, nuodingas puskrūmis, augantis ant medžių. Amalas maitinasi medžio šeimininko sultimis ir jose ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, tačiau organines medžiagas pasigamina pats žaliuose lapuose ir stiebuose. Amalo lapija paprastai būna iki 1 m skersmens. Stiebai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą.

Kardiologas atskleidė keturis vaisius, kurie gali padėti kovoti su aukštu kraujospūdžiu ir ragina valgyti juos dažniau, jei jūsų kraujo spaudimas padidėjęs. Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, yra rimtų sveikatos bėdų, tokių kaip miokardo infarktas ir insultas, rizikos veiksnys. Todėl būtina išlaikyti optimalų, sveiką kraujospūdį, rašo express.co.uk. Laimei, sveika mityba yra veiksminga kraujo spaudimo mažinimo priemonė. Kardiologas dr.

Lapkričio 11-oji – žymaus švedų botaniko Karlo Peterio von Thunbergo (1743 11 11 – 1828 08 08) gimimo diena. Kuo gi garsus šis dažnai olandu vadinamas gamtininkas? Po studijų Karlo Linėjaus Upsalos universitete, jis septynerius metus keliavo po pietų Italiją ir Aziją, rinkdamas ir aprašinėdamas Europos mokslui dar nežinomus augalus ir gyvūnus.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai, nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šiemet kaip niekada gausiai užderėję šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Prasidedant peršalimo ligų sezonui dalis lietuvių ima galvoti kaip sustiprinti imunitetą ir atsigręžia į rudenines miško gėrybes. Sveikatos specialistai pritaria – pavyzdžiui, spanguolėse, bruknėse ar šaltalankiuose vitamino C daugiau nei citrinose. O šis vitaminas, anot specialistų, itin svarbus stiprinant imunitetą ir saugantis nuo rudeninių ligų. Pensininkė Onutė nusipirko kelis litrus bruknių. Sako, kad užtektų visai žiemai, vėliau pirks dar kelis litrus. Žiemai senjorė bruknes šaldo.

Kiekvienais metais lietuviai vis labiau ir labiau pamilsta iš atšiauraus klimato zonų atkeliavusias sausmedžio uogas. Daugelis net ir nežino, kad ši uoga dėl savo maistinių savybių yra prilyginama supermaistui. Ką reikėtų žinoti apie šių uogų auginimą ir jų gerąsias savybes kalbamės su sausmedžio uogų ūkio savininke Laima Statutaite. Ūkininkė Laima Statutaitė pasakoja, kad natūraliai valgomojo sausmedžio uogos augo atšiauraus klimato zonose, pavyzdžiui, Šiaurės Japonijoje, Kamčiatkoje ir pan.

„Gaivus ir lengvas desertas, tarsi vasaros diena po lietaus. Greitai pagaminamas ir dar greičiau suvalgomas“, – sako tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė. Reikės: 1 l kefyro; 1 l braškių; 3 v. š. želatinos + 100 ml vandens, jei brinkinti; 7–10 v. š. cukraus (reguliuokite pagal savo skonį). Želatiną užpilame vandeniu ir paliekame brinkti. Į kefyrą suberiame cukrų, išmaišome ir leidžiame ištirpti. Braškes nuplauname, supjaustome nedideliais gabalėliais. Įmaišome į kefyrą.

Prasidėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vis dažniau sulaukia užklausų dėl grybavimo ir uogavimo. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos. Antrojoje vasaros pusėje vis dažniau išsiruošiama į miškus ne tik ilsėtis, bet ir papildyti uogienių ar marinuotų grybų atsargas.

Antroji vasaros pusė – metas, kai lietuviai jau traukia į miškus ieškoti jų teikiamų gėrybių. Ir nusivilti tikrai netenka – štai Jadvyga iš miško grįžo su pavydėtinu laimikiu: pilnais kibirais grybų ir uogų. Moteris išdavė, kad tokį įspūdingą kiekį miško gėrybių ji kartu su mama parsinešė iš Kaišiadorių rajono miškų.

Vėlyvos šalnos ir ilgai alinusi sausra padarė savo juodą darbą ir miškuose, ir privačiuose uogynuose. Tiek uogautojai, tiek uogų augintojai tvirtina, kad šiemet uogų derlius – menkesnis. Tiesa, ir brangesnis. Už miškuose raudonuojančias avietes uogautojai prašo net 8 eurų už litrą. Sako, uogų nedaug, o ir šios sirpsta vangiai, kai kur jau pernoko ir byra. Miške netoli Panevėžio Janinai pavyko pririnkti apie 10 litrų aviečių.

Ūkininkai jau skina pirmąsias šiemet prinokusias šilauoges. Beje, pastaruoju metu itin populiarėja ūkiuose uogauti patiems.  „Galiu visada nueiti į turgų ar parduotuvę nusipirkti, bet ne tas malonumas“, – sako Albina iš Panevėžio rajono. Į šilauogių ūkį, netoli Panevėžio, moteris uogauti atvyko pirmą kartą.  „Šiandien nedirbu, tai taip sugalvojau, kad atvažiuosiu pasiskinti, paskanauti. Turime anūkę, kuri dievina uogas, tai valgys“, – teigia Albina.

Dažnai su mėlynėmis lyginamos šilauogės pagrįstai vadinamos „supermaistu“ – jose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ subalansuotos mitybos partnerė Vaida Kurpienė šias uogas sezono metu pataria valgyti kuo dažniau ir įvairiau, mat šilauogės gali padėti mažinti uždegiminius procesus, pagerinti kraujospūdį ar net prilėtinti senėjimo procesus.

Dzūkams liūdnos dienos. Nors jau liepos vidurys, tačiau miškai sausi ir grybų vis dar nėra. Grybų ir uogų supirktuvės taip pat visai neseniai atvėrė duris, tačiau darbo irgi nėra. Varėnoje daug metų grybus ir uogas superkantis Almantas Juškevičius per gerą pusdienį supirko vieną dėžę voveraičių, vieną – mėlynių. Verslininkas miško gėrybes supirkinėti pradėjo vos prieš savaitę. Sezonas gerokai vėluoja, sako vyras. „Vakar truputį geriau buvo.

Gervuogės – nuo seno skanaujamos ir universalios uogos. Dėl savo saldžiarūgščio skonio jos lengvai gali būti pritaikomos įvairių tradicinių bei šiuolaikinių patiekalų gamyboje: nuo saldžių uogienių ir desertų, iki pikantiškų padažų ar gaivinančių gėrimų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gervuoges verta įtraukti į mitybos racioną ir dėl naudos sveikatai, mat šios uogos pasižymi dideliu kalcio bei geležies kiekiu.